Žurnalistės išsilavinimą turinti Asta Borusevičiūtė Vokietijoje gyvena ketverius metus. Prieš išvykdama iš Lietuvos, dirbo LRT laidoje „Labas rytas“. Dabar ji yra veikli Hamburgo lietuvių bendruomenės narė, šeštadieninės lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“ 6–13 metų vaikų mokytoja.
Paminėtina, kad Hamburgo lietuvių bendruomenė – viena seniausių Vokietijos lietuvių bendruomenių. Ji puoselėja lietuvių tradicijas ir kultūrą. Vienas svarbiausių šios bendruomenės kasmet rengiamų renginių – Vasario 16-osios minėjimas. Be to, yra suburta tautinių šokių grupė „Gintaras“. Ji rengiasi šių metų Pasaulio lietuvių dainų šventei.
Nors šiuo metu dirba su žiniasklaida nesusijusioje srityje, tačiau savo pomėgio rašyti Asta neatsisako: įvairiausias įdomybes iš gyvenimo Vokietijoje, savo atradimus ir įspūdžius patraukliai aprašo tinklaraštyje http://atrastivokietija.wordpress.com/. Viena iš jame publikuotų įdomybių – straipsnelis apie Vokietijos atlikėjo koncertą Astos namų svetainėje. Įdomu, kaip viskas vyko?
„Kai mamai papasakojau, kad savo bute organizuoju koncertą, ji tik atsiduso ir paklausė: „Ir kaip tau šauna tokios idėjos?“ – pasakoja A. Borusevičiūtė. – Iš tiesų ne man kilo ši mintis, aš tiesiog prisidėjau prie jos įgyvendinimo, nes labai ja žaviuosi. Mintis, kad interneto svetainėje galėtų registruotis muzikantai ir butų šeimininkai, kurie įsivaizduoja koncertą savo būste, kilo dviem jaunoms merginoms vokietėms. Ir nors šis sumanymas gyvuoja mažiau nei pusmetį, jau sulaukė milžiniško žiniasklaidos ir scenos naujokų dėmesio. Tiesa, kol kas nėra labai daug norinčiųjų įsileisti muzikantus į savo namus, tačiau džiaugiuosi, kad esu iš tų, kurie tai padarė.“
Kaip pati teigia, kad panašūs koncertai vyktų kitose šalyse, jai girdėti neteko. Apie tokią galimybę Asta sužinojo iš savo kolegės ir labai susižavėjo šia idėja. Tiesa, iš pradžių pagalvojo: „Tik ne mano bute.“ Tačiau tas „ne“ truko apie valandą. Kuo daugiau apie tai mąstė, tuo labiau jai ta mintis patiko. Sako, kito kelio nebeliko – tik užsiregistruoti.
Kaip viskas vyksta? „Butų šeimininkai užsiregistruoja interneto svetainėje, įdeda savo kambario nuotraukas, nurodo, kiek jame telpa žmonių, kokio muzikos stiliaus norėtų, ir laukia, kada į pašto dėžutę pasibels muzikantas, – pasakoja Asta. – Arba galima daryti atvirkščiai – pačiam ieškoti toje svetainėje dainininkų ir kviestis juos į svečius. Dainininkai, kaip ir butų šeimininkai, yra išsibarstę po visą Vokietiją, todėl jei muzikantui prireikia įveikti porą šimtų kilometrų, derėtų jam pasiūlyti ir nakvynę.“
Užsiregistravusi minėtoje svetainėje, Asta po mėnesio sulaukė Josepho Myerso iš Osnabriuko pasiūlymo koncertuoti jos bute. „Man patiko jo muzika, įsivaizdavau ją skambančią mano bute, – prisimena Asta. – Sutarėme dėl datos, ir nekantriai laukiau tos dienos.“
Į koncertą susirinko 20 Astos draugų. Jie buvo ne mažiau sužavėti šios minties ir labai laukė koncerto neįprastoje vietoje. Nors būstų šeimininkai gali kviestis į koncertą ir nepažįstamuosius, tačiau Asta vakarą praleisti norėjo tik su savais.
„Koncerto dieną Josephas ir aš labai jaudinomės. Nežinia, kuris labiau, – pasakoja pašnekovė. – Man labai rūpėjo, kaip viskas praeis, ar mano svečiai liks patenkinti ir ar atlikėjui patiks kamerinė, intymi aplinka.“
Kaip pasakoja Asta, atlikėjas savo jaudulio net nesistengė slėpti. „Aš jaudinuosi labiau nei būdamas scenoje, – prisipažino jis. – Ten galiu pasislėpti už mikrofono, čia jo nėra. Jaučiuosi, tarsi stovėčiau nuogas priešais jus.“
„Buvo be galo jauku, be galo intymu – dainos svetainėje skamba tikrai kitaip, – dalijasi įspūdžiais Asta. – Rodos, muzika paliečia kiekvieną. Tą vakarą tvyrojo nuoširdumas: muzikanto ir svečių. Tik visą tą laiką stebėdama draugus ir matydama dainuojantį Josephą niekaip negalėjau patikėti, kad tai vyksta mano bute.“
Koncertas truko 90 minučių. Organizacinių problemų nekilo: Asta kaimynus iš anksto perspėjo dėl koncerto, svečiai buvo tvarkingi, o atlikėjas neįnoringas. Po koncerto per svečių rankas keliavo skrybėlė – į ją kiekvienas įmėtė po auką muzikantui.
Likti abejingam tokiam koncertui, pasak Astos, tiesiog neįmanoma. Vienas jos bičiulis net pasakė: „Buvo akimirkų, kai kūnu šiurpuliukai lakstė.“
Vien gražiausių įspūdžių kupina koncerto savo būste organizatorė Asta teigė, kad dar vienas koncertas jos bute tikrai bus. Tačiau organizuoti jį, kaip pati sakė, ketina rudenį, kad nesupykdytų kaimynų ir kad draugams tokie koncertai netaptų kasdienybe.
Nuotraukos iš www.sofaconcerts.org ir http://atrastivokietija.wordpress.com/