Birželio viduryje Reino-Nekaro regiono vokiečių ir lietuvių draugija pakvietė visus, besidominčius lietuvių kultūra, į antrąkart Liudvigshafeno prie Reino mieste (Pietvakarių Vokietija) surengtą Lietuvių kultūros festivalį. Pernykštis draugijos rengtas festivalis buvo pirmasis Vokietijos, Liudvigshafeno miesto ir Vokietijos lietuvių istorijoje vykęs Lietuvių kultūros festivalis.
Lietuvių kultūros festivalis prasidėjo bendros tekstilininkių Gražinos Kriaunevičienės (skiautiniai; Vilnius) ir Živilės Baronienės (baroko ir rokoko stiliaus suknelės; Frankfurtas prie Maino) parodos „Laiko viražai“ atidarymu griauti pasmerktame pastate. Tai buvo tarsi namo gulbės giesmė. Renginio dalyviai stebėjosi menininkių kūrybingumu, darbštumu, kantrybe ir kruopštumu.
Akį traukė garsios lietuvių skiautininkės, pirmojo skiautinių klubo Lietuvoje „Urtė“ įkūrėjos, pirmojo skiautinių siuvimo vadovėlio lietuvių kalba autorės G. Kriaunevičienės iš smulkučių skiautelių pasiūti kilimai, lovatiesės, pagalvėlės, interjerinės Renesanso laikotarpio sukneles vilkinčios lėlės. Kai kuriems dailininkės kūriniams suteiktas Lietuvos tautinio paveldo sertifikatas.
Prieš dešimtmetį G. Kriaunevičienė atrado Lietuvos muziejuose saugomus, taip pat įvairiose Lietuvos vietovėse žmonių turimus jų motinų ar močiučių siūtus senuosius skiautinius ir eksponavo kartu su savo jubiliejine autorine paroda Vilniuje. Seniausias skiautinys, saugomas Nacionalinio muziejaus fonduose, siūtas XIX amžiaus viduryje, priklausė Idalijai Plioterytei. Dailininkė įrodė, kad skiautiniai yra Lietuvos tautinis paveldas.
Pietvakarių Vokietijoje gausu baroko laikotarpį menančių kultūros paminklų, tad Ž. Baronienės karoliukais siuvinėtos, nėriniuotos, puoštos kailiais aksomo ir brokato baroko ir rokoko stiliaus suknelės sulaukė taip pat didelio susidomėjimo. Jų autorė šias grožybes sukūrė savo bičiulės, garsios Frankfurte prie Maino gyvenančios lietuvių pianistės Guodos Gedvilaitės koncertinei programai „Klaros Šuman salonas“. Puošniomis sukniomis vilkinčios pirštiniuotos damos koncerto metu sukuria anų laikų nuotaiką.
Lankytojai pripažino, kad paroda labai gera, stipri.
Kitos dienos vakarą festivalio rengėjai pakvietė į Liudvigshafeno prie Reino miesto bibliotekoje surengtą susitikimą su vertėju Markumi Roduneriu iš Vilniaus. Lietuvių literatūros žinovas supažindino klausytojus su lietuvių literatūra, taip pat pristatė į vokiečių kalbą jau išverstas lietuvių autorių knygas. Porą valandų trukęs renginys neprailgo, nes M. Roduneris pasakojo išraiškingai ir įdomiai. Pabaigoje grojo ir dainavo lietuvių tautiniais kostiumais pasipuošę Jurbarko kultūros centro liaudies kapela „Santaka“ (vadovas Petras Pojavis). Kolektyvas į festivalį atvyko patys pasirūpinę kelionei pinigų. Sakė, nemažai padėjo Jurbarko rajono savivaldybė.
Reino-Nekaro regiono vokiečių ir lietuvių draugija šiemet, kaip ir pernai, vėl padovanojo Liudvigshafeno miesto bibliotekai lietuvių autorių knygų ir knygų apie Lietuvą lietuvių ir vokiečių kalbomis. Dabar skaitytojų bibliotekoje jau laukia apie šešiasdešimt dovanotų knygų, kurias gali skaityti ne tik Liudvigshafene ir jo apylinkėse, bet ir visame Reino-Nekaro metropolyje gyvenantys ir Metropolio skaitytojo bilietą turintys žmonės.
Draugijos pirmininkė Daiva Angelė Digaitytė žada knygas bibliotekai dovanoti kiekvieno ateityje vyksiančio festivalio metu.
Šeštadienis, festivalio trečioji diena, buvo gausus renginių. Rytą parodos lankytojų laukė pusryčiai su menininkėmis tekstilininkėmis G. Kriaunevičiene ir Ž. Baroniene.
Popiet V. Hacko modernaus meno muziejaus sodelyje koncertavo jau minėta liaudies kapela „Santaka“, jurbarkietis kompozitorius, muzikas ir pedagogas Kęstutis Vasiliauskas ir Vokietijos Heseno žemėje gyvenantis architektas, anksčiau dainavęs Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Algimantas Strašunskas.
Cepelinų ir lietuviškos giros paskanauti kvietė Manheime gyvenanti Laima Brandl su kitomis lietuvėmis, o lietuviškais šakočiais, tortais ir kitais saldumynais viliojo savo lietuvišką kepyklėlę „Astkuchen“ Zinsheimas turinti Emilija Schneemann.
Nors saulė negailestingai kepino, šventės svečiai smagiai šėlo, šoko.
Vakarop žiūrovų vėsioje salėje laukė kino režisierė Inesa Kurklietytė. Ji parodė tris savo kūrybos trumpametražius dokumentinius filmus – „Lengvas raganavimas“ (2004), „Gegutės vaikai“ (2013) ir „Gražuolės Piplytės“ (2017).
Po kino vakaro festivalio rengėjai pakvietė visus festivalio dalyvius ir žiūrovus atsisveikinimo vakarienės.
Liudvigshafeno prie Reino miesto Kultūros biuro vadovas Fabianas Bursteinas buvo sužavėtas festivalio rengėjų atsidavimu, entuziazmu bei optimizmu ir pažadėjo visokeriopai remti ir kitus būsimus draugijos renginius. Draugija su žiūrovais atsisveikino iki kito, trečiojo, Lietuvių kultūros festivalio, kuris jau tradiciškai vyks 2019 metų birželio viduryje Liudvigshafene prie Reino.
Daiva Angelė Digaitytė
Gražinos Kriaunevičienės, Elės Pojavytės ir Marion Uglik nuotraukos