Šiandien Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam įstatymo projekto pakeitimui, kuriuo siekiama papildyti įstatyme nurodytus atvejus, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, ir siūloma išplėsti asmenų, gimimu įgyjančių Lietuvos pilietybę, grupę.
„Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos pilietybės netenka apie 300 asmenų iki 18 metų, kurie įgyja kitos valstybės pilietybę. Šie pakeitimai įgyvendinami atsižvelgiant į piliečių poreikius – nuo šiol vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo, iki jiems sukako 18 metų, Lietuvos pilietybė nebus atimta“, – teigė vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją – nustatyti, kad asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų ne gimdamas, galės per 2 metus (iki kol sukaks 20 metų) savarankiškai apsispręsti, kokios valstybės piliečiu pageidauja būti. Jeigu asmuo neatsisakys kitos valstybės pilietybės, iki jam sukaks 20 metų, jis neteks Lietuvos pilietybės.
Šie įstatymo projekto pakeitimai padės sumažinti asmenų be pilietybės skaičių ir užtikrins asmens teisę į pilietybę nuo gimimo. Projekte siūloma palengvinti asmenų iki 18 metų, įgyjančių Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka, reikalavimus ir išplėstas gimimu įgyjančių Lietuvos pilietybę asmenų grupės apibrėžimas. Nustatyta, kad teisėtai nuolat ar laikinai gyvenančių asmenų be pilietybės ar vieno iš jų gimę vaikai gimimu įgytų Lietuvos pilietybę – tai būtų apie 5 vaikus kasmet.
Siekiant suvienodinti prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo tvarką, įstatyme taip pat siūloma nustatyti, kad visos prašymų dėl Lietuvos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo procedūros būtų vykdomos per vieną instituciją – Migracijos departamentą.
Vyriausybės kanceliarijos inf. ir nuotr.