Moterims nuosavas būstas yra didesnis prioritetas nei pirkėjams vyrams, teigia nekilnojamojo turto plėtotojai. Vis dėlto statistika rodo, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų atitolina dalies moterų svajones turėti nuosavą būstą.
Vieno Lietuvos kreditų biuro duomenimis, Lietuvoje didžiąją dalį besiskolinančiųjų būstui sudaro poros, kurios įsipareigojimus prisiima drauge. O savarankiškai būstui besiskolinančių moterų dalis mažėja, nors ilgalaikiai tyrimai ne kartą parodė, kad moterys į finansinius įsipareigojimus statistiškai žiūri atsakingiau nei vyrai, o ir būstas joms didesnis prioritetas.
„Daugiausia būsto kredito sutarčių − apie 60 proc. − sudaroma kartu su antrąja puse − sutuoktinių ir nesusituokusių porų. Moterys 2009 m. savarankiškai sudarydavo vidutiniškai 22 proc. būsto kredito sutarčių. Tačiau jau kurį laiką moterų savarankiškai sudarytų sutarčių dalis mažėja. 2013 m. tokių sutarčių pasirašyta 19 proc., o pernai − 16 proc.“, − teigia Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro generalinis direktorius.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius teigia, kad mažesnį moterų pirkėjų indėlį būsto rinkoje galima paaiškinti ir 13 proc. mažesniais atlyginimais nei vyrų. Palyginkime: vienišos moterys JAV maždaug dešimtmetį sudaro dvigubai didesnę būsto pirkėjų dalį nei vieniši vyrai, praėjusiais metais jų buvo 15 proc., vyrų − 8 proc.
„Lietuvoje pastebimos tos pačios tendencijos, kurias rodo ir pasaulinės studijos − moterys būstą renkasi atidžiau, ilgiau, atsargiau, skiriasi jų prioritetai: moterys pirkėjos paprastai akcentuoja saugumą, patrauklią kaimynystę, daugiau dėmesio skiria virtuvei, drabužinei, suplanavimui, joms svarbu įsivaizduoti, kaip atrodys jų gyvenimas konkrečiame būste. O vyrai pirmiausia domisi kaina, išlaikymo išlaidomis ir vieta automobiliui“, − sako M. Statulevičius.
Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė, remdamasi pernai metų SEB banko paskolų gavėjų statistika, sako, kad moterų ir vyrų skolinimosi elgsenos skirtumams įtaką daro tai, jog dailiosios lyties atstovių pajamos vidutiniškai mažesnės negu vyrų.
„Bendra SEB banko pernai metų statistika rodo, kad Lietuvos moterys, kurios paskolą ima vienos, skolinasi atsargiau negu vieni paskolas imantys vyrai: moterų mažiau tarp paskolų gavėjų, savarankiškai sudarančių sutartis, taip pat mažesnė vidutinė paskolos suma, jos didesnę negu vyrai pirkinio dalį sumoka iš savo lėšų“, − sako J. Varanauskienė.
„Creditinfo“ duomenimis, vyrai ir moterys skolinasi panašiam laikotarpiui − vidutiniškai 20 metų. Tačiau vidutinės mėnesio kredito įmokos skiriasi: moterys pagal 2015 m. sutartis vidutiniškai kreditui per mėnesį skyrė 400 Eur, vyrai − daugiau nei 500 Eur.
Anot J. Varanauskienės, atskirai galima išskirti jaunų moterų (iki 26 m.) skolinimosi elgseną. Nors tokio amžiaus paskolų gavėjos moterys skaičiumi nusileidžia vyrams, vidutinė šios amžiaus grupės moterų, kurios paskolą ima vienos, paskolos suma maždaug penktadaliu didesnė negu tos pačios amžiaus grupės vyrų, paskolos ir užstato santykis beveik toks pat kaip ir vyrų.
Straipsniai htt