Seimas po svarstymo pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms Pilietybės įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-2453(2), kuriomis siekiama įtvirtinti galimybę Lietuvos piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėti ir kitos valstybės pilietybę. Už naujas nuostatas balsavo 63 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Remiantis įstatymo pakeitimais, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, galėtų priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei būtų laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Projektu taip pat siekiama įtvirtinti nuostatą, kad asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet vėliau jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būtų sugrąžinta neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, naujų pataisų parengimą paskatino tai, kad pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatyme nustatytą reguliavimą užsienio valstybės pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę, neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės. O ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, negali Lietuvos pilietybės išsaugoti. „Toks skirtingas reguliavimas, nustatytas dviejų minėtų asmenų kategorijų atžvilgiu, laikytinas nepagrįstu ir objektyviai nepateisinamu“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Rimas Rudaitis