Rugpjūčio 15 d., trečiadienį, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų lauks Žolinės apeigos, gardi ką tik iškepta ruginė duona, šokinėjimas ant šieno, žolynų kilimo audimas, senoviški žaidimai, edukaciniai užsiėmimai ir daug kitų pramogų. Dalyvaus Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“ (vad. Jovita Lubienė), Šiaulių m. kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“ (vad. Darius Daknys), Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“ (vad. Angelė Jovaišaitė). Renginys nemokamas.
Žolinė – Marijos ėmimo dangun šventė – seniausia ir svarbiausia iš visų Dievo Motinos garbei skirtų švenčių. Ji susijusi su senomis liaudies tradicijomis, įprasminančiomis valstietiško gyvenimo etapą – vasaros darbų pabaigtuves. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, Žolinė – tai diena, kai tradiciškai buvo švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkota už naują derlių. Liaudies patarlė apie surinktą derlių byloja taip: „Ant Žolinės vaisius Dievas prinokina ir vaikučiams išdalija.“
Šios šventės šaknys slypi gilioje senovėje, o pavadinimas susijęs su papročiu tą dieną bažnyčioje šventinti žolynus. Marijos garbinimo šventės žinomos net nuo V a., o Lietuvoje jos švenčiamos nuo pat krikščionybės įvedimo laikų. Krikščioniškasis pasaulis Žolinės šventę mini mišiomis, o vienas seniausių išskirtinių lietuviškų šios šventės papročių – augalų ir derliaus šventinimas bažnyčioje.
Žaliūkių malūnininko sodyboje visų susirinkusių taip pat laukia šventinės Žolinės apeigos su Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu Sauliumi Paliūnu, kuris pašventins žolynus ir naujojo derliaus duoną. Tikima, kad pašventinti augalai turi magiškų galių. Šventinti grūdai įberiami į aruodus ar sėtuvę prieš pradedant sėją, o sudžiovinti žolynai laikomi už šventųjų paveikslų, kad šie apsaugotų nuo nelaimių ir ligų. Kai bitininkas ruošdavo bitėms naują avilį, truputį šių žolelių dėdavo į kampą, kad ir bites aplenktų negandos, o statantys namą taip pat rūpindavosi šventintą puokštę į pamatus įdėti. Pašventintų žolynų negalima išmesti, nes tada namus aplankys nelaimė. Tuos, kurie, ateidami į šventę, atsineš pernykščius žolynus, pakviesime drauge juos sudeginti – kas iš žemės atėję, tas turi į žemę ir grįžti.
Žolinė – atsisveikinimo su vasara ir padėkos Žemei už derlių šventė. Mūsų seneliai jai skirdavo ne vieną dieną, o visą savaitę. Nuo 2000 metų Žolinė paskelbta ne darbo diena, tad galime rasti laiko pabūti kartu, niekur neskubėti, pagal seną tradiciją susitikti su giminėmis, draugais, bendraminčiais. Senoliai sakydavo – jei daugiau giminių susirenka per Žolinę, tai kiti metai bus geresni ir linksmesni, o vienam būti šią dieną nevalia.
Pagal Žolinės orus galima nuspėti, koks bus ruduo. Jei diena graži, giedra, šilta, tai ir rudens orai bus malonūs. Nors šiais laikais Žolinė, kaip žemdirbystės šventė, jau lieka tik gražiu prisiminimu, reikia neužmiršti ir senųjų derliaus nuėmimo pabaigos papročių, ir už gerą derlių padėkoti. Ar kada girdėjote, kad per Žolinę lietuviai pindavo vainikus, kuriuose būtinai įpindavo javų varpų? Pasirodo, kad tikrai taip – tai padėkos Žemei už baigiamą nuimti derlių ženklas.
Kiekvienais metais, švęsdami Žolinę Žaliūkių malūnininko sodyboje, dalijamės naujo derliaus duona su visais susirinkusiais, linkėdami, kad namai būtų gausūs gėrybių. Šią Žolinę kviesime pašokinėti ant šieno, drauge austi žolynų kilimą, žaisti senoviškus žaidimus, dėlioti Žolinės mozaiką, o malūnininkas parodys, kaip su spragilais senovėje būdavo kuliami javai. Visų laukia ir edukaciniai žaidimai su dailės studija „Auksinė ochra“, Žolynų turgelis, smagi muzika, dainos, šokiai ir kitokios pramogos.
Jau tapo tradicija, kad per Žolinę Šiaulių universiteto Botanikos sode (Paitaičių g. 4, Šiauliai) veikia paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. Šiemet nuo 12 val. lankytojai išvys parodą „Senolių kaimo gryčioj“.
Organizatorė – Žaliūkių malūnininko sodyba, rėmėjos: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.
Nuotraukos Edvardo Tamošiūno