Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo vienas seniausių parko medžių – japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Skirtingais metų laikais medis žavi įvairiomis lapų spalvomis, rudenį japoninis puošmedis lankytojus švelniu karamelės aromatu vilioja sustoti po laja.
„Šis japoninis puošmedis yra seniausias iš visų mūsų turimų puošmedžių – į sodo parką atkeliavo apie 1924 m. iš Berlyno Špėto arboretumo. Pavasarį besiskleisdami lapai būna purpuriniai, vėliau tampa žali, o rudenį – geltoni, oranžiniai arba raudoni. Jie skleidžia švelnų karamelės kvapą“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.
Japoninis puošmedis paplitęs Japonijoje ir Kinijoje lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Tai – 15–30 metrų aukščio medis, suformuoja taisyklingos, kūgiškos formos lają, dažnai turi daugiau nei vieną liemenį. Lapai apskriti ar kiaušinio formos, 5–10 cm ilgio, jų forma primena kanadinio cercio (Cercis canadensis) lapus.
Japoninis puošmedis toleruoja genėjimą, nepakantus sausrai, tačiau vandens perteklių toleruoja. Gali nukentėti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, tačiau žiemos šalčiui yra atsparus. Mėgsta derlingus purius priesmėlius ir priemolius. Pakenčia unksmę, tačiau dėl gražios lajos formos paprastai auginamas atviroje saulėtoje vietoje.
Išvesta keletas japoninio puošmedžio veislių: ‘Red Fox’ (tamsiai raudonais lapais), ‘Pendula’ (svyrančiomis šakelėmis) ir ‘Heronswood Globe’ (kompaktiška rutuliška laja).
VDU Botanikos sodo nuotr.