Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV dolerių.
Premiją nanomokslų srityje prof. V. Šikšnys pasidalys kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Maxo Plancko instituto (Vokietija) profesore Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) profesore Jennifer Doudna.
Pats profesorius teigia, kad Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidento Ole’s M. Sejerstedo telefono skambutis, pranešęs šią džiugią žinią, buvo netikėtas, tačiau mano, kad plėtojama technologija tikrai verta pripažinimo ir gali dar ne kartą sudrebinti mokslo pasaulį.
„Žinoma, tokio lygio įvertinimas yra labai didelis įvykis, keliantis gausybę gerų emocijų. Tai visos mūsų komandos nuopelnas, o kartu ir Lietuvos mokslo įvertinimas. Tačiau svarbiausia, kad dėl šios technologijos jau galime realiai kalbėti apie sudėtingiausių paveldimų genetinių ligų gydymą, kurti šalčiui ar sausrai atsparius augalus, spręsti organų transplantacijos iššūkius. Ši technologija ateityje gali ne tik išgelbėti žmonių gyvybes ar išgydyti ligas. Ji atveria naujas galimybes įvairiose gyvybės mokslų srityse, o praktinis technologijos taikymas tėra laiko klausimas“, – džiaugėsi prof. V. Šikšnys.
Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidento teigimu, šių metų laureatų veikla gali būti vertinama kaip itin reikšmingai prisidedanti prie visos žmonijos pažangos.
„Šie mokslininkai neabejotinai yra mokslo pionieriai, kurių darbai itin reikšmingai prisidės prie žmonijos pažangos. Jie įkvepia tiek esamas, tiek ateities kartas ieškoti atsakymų į sudėtingiausius mūsų laikų klausimus. Savo tyrimais, atsidavimu ir inovacijomis šie mokslininkai sustiprino mūsų supratimą apie egzistenciją apskritai“, – teigė O. M. Sejerstedas.
Revoliucija gyvybės mokslų srityje
Genomo redagavimo tyrimai, kuriuose specializuojasi ir V. Šikšnys kartu su savo vadovaujama VU Gyvybės mokslų centro komanda – dr. Giedriumi Gasiūnu ir dr. Tautvydu Karveliu, pastaraisiais metais sudrebino mokslo pasaulį.
Dabar jau vieno žymiausių CRISPR-Cas9 sistemos tyrėjų pasaulyje prof. V. Šikšnio komandai supratus, kaip veikia šis virusas, paaiškėjo, kad tai – universalus metodas, kuriuo kaip DNR „žirklėmis“ galima tiksliai iškirpti norimą DNR molekulės dalį.
Tai, anot mokslininko, reiškia revoliuciją gyvybės mokslų srityje. Už šį atradimą prof. V. Šikšniui jau įteikta prestižine laikoma Harvardo universiteto Warreno Alperto premija. Beveik penktadalis šios premijos laureatų yra ir Nobelio premijos laureatai.
Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, Dauno sindromą, paveldimas širdies ydas. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje – planuojama kurti augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms dirvos sąlygoms.
Laureatus rinko mokslo elitas
Kavli premiją 2005 m. įsteigė Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija kartu su šalies Švietimo ir mokslo ministerija bei Kavli fondu. Už išskirtinę mokslinę veiklą mokslininkai iš viso pasaulio apdovanojami trijose kategorijose: astrofizikos, nanomokslų bei neuromokslų. Pirmąkart apdovanojimas, kurį sudaro aukso medalis, pagerbimo raštas ir 1 mln. JAV dolerių, įteiktas 2008 m. Premiją globoja Norvegijos karališkoji šeima.
Kavli premijos laureatus renka iškiliausi pasaulio akademikai. Kiekvienoje iš kategorijų rekomendacijas teikia Jungtinės Karalystės karališkoji draugija, nacionalinės JAV, Kinijos, Prancūzijos mokslų akademijos, Vokietijos Maxo Plancko draugija bei Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija.
Tarp apdovanotųjų nanomokslų srityje, kurioje laureatu tapo ir VU profesorius V. Šikšnys, dominuoja geriausių JAV ir Europos universitetų desantas. Tarp jų – Masačusetso, Kolumbijos, Niujorko, Stenfordo universitetai, taip pat Berlyno Maxo Plancko institutas, Strasbūro, Bazelio universitetai ir Londono imperatoriškasis koledžas. Iš viso ligi šiol apdovanoti 47 mokslininkai iš 11 valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.