Kiek mes fiziškai aktyvūs – tiek ir esame sveiki. Sena tiesa. Pasyvus, nejudrus gyvenimas – daugelio ligų priežastis. O jeigu dar ir į mitybos reguliarumą, saikingumą ranka numota, tada sudarytos visos sąlygos lėtinėms ligoms vystytis.
Žmogus yra linkęs į tingumą, ketinimą gyventi aktyviau vis nukelia vėlesniam laikui, pvz.: „nuo naujų metų“, „nuo gimtadienio“ arba „kažkada“. Vis dėlto sveikatos specialistai ne šią grupę žmonių įvardija kaip sunkiausiai linkusią keisti įpročius ir pradėti gyventi aktyviau. Yra žmonių, kurie į kvietimą prisijungti prie sportuojančiųjų visada atsakys viena iš frazių apie tai, kad jie pakankamai prisijudą namie, darže arba virtuvėje prie puodų. Jie visada į pastabą, kad dauguma ūkio darbų šiais laikais jau yra mechanizuoti, o sukiojimasis virtuvėje nėra pakankamas fizinis aktyvumas, atsakys kategoriška fraze: „Kita vertus, nieko čia nepadarysi: gali sportuoti, kiek nori, kaip mano tėvas (arba mama) buvo apvalus (apvali) (turėjo antsvorio), – taip ir aš. Viskas dėl paveldėjimo…“
Ne visi nori ir turi galimybių eiti į sporto, treniruoklių sales. Suprantama, kad ne visi gali pradėti minti dviračio pedalus. Tačiau visi gali pradėti gyventi aktyviau vaikščiodami. Net ne bėgdami, o tiesiog vaikščiodami. Reguliariai ir tinkamai vaikščiojant galima koreguoti kraujospūdį, paspartinti medžiagų apykaitą ir kartu mažinti antsvorį, gerinti bendrą organizmo būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad to pasiekti galima vaikščiojant reguliariai ir tinkamai. Lėtas pasivaikščiojimas koja už kojos iki parduotuvės ir atgal vargu ar duos ryškių rezultatų.
Pagrindinės taisyklės ketinantiesiems pradėti vaikščioti dėl savo sveikatos
• Kokiu greičiu eiti? Fizinio aktyvumo specialistai ėjimą linkę vadinti labai lėtu, kai einama 60–70 žingsnių per minutę (arba 2,5–3 km per valandą) greičiu, lėtu – 70–90 žingsnių per minutę (arba 3–4 km per valandą), vidutiniu – 90–120 žingsnių per minutę (arba 4–5,6 km per valandą), greitu – 120–140 žingsnių per minutę (arba 5,6–6,4 km per valandą), labai greitu – kai žingsniuojama 140 žingsnių per minutę (arba 6,5 km per valandą) greičiu. Vyresniojo amžiaus ir gyvenusiems pasyvesnį gyvenimo būdą žmonėms rekomenduojama pamažu didinti ėjimo greitį, pradėjus vaikščioti labai lėtu arba lėtu tempu.
• Kiek nueiti? Pirmomis dienomis reikėtų vaikščioti 30–40 minučių. Pamažu ėjimo laiką ilginti iki valandos, o dar vėliau – iki pusantros. 10 000 žingsnių turėtų būti kasdieniu tikslu, tačiau dėl atstumo, greičio ir dažnumo reikėtų pasikonsultuoti su fizinio aktyvumo arba sveikatos specialistu.
• Kaip dažnai eiti? Pradėti reikėtų nuo 2–3 ėjimų per savaitę ir pamažu jų skaičių didinti iki 7, kad ėjimas taptų kasdienis.
• Kaip eiti? Prieš pradedant eiti, reikėtų išsitiesti, išplėsti krūtinę, šiek tiek įtempti klubų ir pilvo raumenis. Koją reikėtų statyti nuo pėdos ant pirštų. Nereikia eiti pernelyg dideliais žingsniais. Einant būtina avėti tinkamą avalynę.
Norint vaikščiojimu pasiekti teigiamų sveikatos pokyčių, reikėtų skaičiuoti žingsnius: kiek nueinama, kokiu greičiu nueinama. Įsitikinusiems savo kasdieniu judrumu žmonėms žingsnių skaičiavimas padėtų išsiaiškinti tiesą, galbūt nužingsniuojama ne tiek daug, kiek įsivaizduojama. Be abejo, žingsnius galima skaičiuoti ir mintyse arba net pusbalsiu. Tokia savotiška meditacija net rekomenduojama į nerimą, baimes linkusiems, pervargusiems žmonėms. Vis dėlto geriausias būdas sužinoti kasdien nueinamą atstumą ir jį įvertinti žingsniais arba kilometrais – naudoti žingsniamatį. Šis mažas prietaisas, nešiojamas su savimi, gana tiksliai padės įvertinti savo fizinį aktyvumą.
www.alytausrajonovsb.lt