Živilė ir Viktoras Diawaros drauge ir namie, ir darbe. Tad nieko keista, kad kalba pratęsdami vienas kito mintį ar vienas kitą cituoja. Nors Živilė – ekonomikos magistrė, o Viktoras, kaip pats juokiasi, mokėsi gyvenimo universitete, per 10 metų Menų fabriko „Loftas“ įkūrėjai tapo renginių inžinieriais, turinčiais įvairiapusį supratimą, kaip sukurti įsimintiną reginį.
Kaip Jūs apibūdintumėte renginių inžineriją?
Viktoras: Tai – visa, kas susiję su renginių įgyvendinimu ir aptarnavimu: technika, logistika, brėžiniai, apšvietimas, scenografija, publikos psichologija, srautų valdymas. Pasirengimas koncertui dažniausiai prasideda nuo maketavimo, tad reikia ir tam tikrų architektūros žinių.
Živilė: Renginių inžinierius – žmogus, matantis visą vaizdą, suvokiantis visą renginio mechanizmą, kreipiantis dėmesį net į menkiausias smulkmenas. Mąstantis apie savo renginio komandą, dalyvius ir lankytoją bei jo patirtį iš organizacinės pusės nuo tada, kai jis čia ateis, iki tada, kai išeis. Pavyzdžiui, pamąstantis ir apie apsaugą, ir apie drabužinę, ir apie barus, ir apie maistą juose.
Viktoras: Didelių renginių režisieriui keliami dar didesni reikalavimai. Pavyzdžiui, jis turi suprasti apie 3D ar LED ekranus. Galvodamas apie renginį dažnai ateini į tuščią erdvę. Tad būtina apmąstyti viską – kur statyti tvoras, kur stovės apsauga. Lietuvoje jau atsiranda žmonių, kurie gali visai tai valdyti. Iki tol labai trūko specialistų, turinčių įvairiapusį suvokimą. Svarbiausia renginio inžinieriaus užduotis – kad patenkinti būtų visi: ir atlikėjai, nes kuo jie bus labiau patenkinti, tuo geresnę energiją atiduos, ir žiūrovai, kad viską normaliai girdėtų, matytų.
Živilė: Renginių režisierius – kaip prodiuseris. Nors šio darbas gal labiau kūrybinis, režisuojant renginius irgi pakanka kūrybinio-techninio darbo. Tarkime, šviesos režisūra. Ne tik scenografija, bet ir režisūra – kaip viskas atrodys. Reikia sujungti garso, apšvietimo, muzikos grandis.
Viktorai, Jūs skaičiuojate, kad nuo 1998 m. užsidirbate iš renginių, 2010 m. su Živile atidarėte Menų fabriką „Loftas“. Živile, Jūs iki „Lofto“ dar dirbote MTV rinkodaros vadove Baltijos šalims, prieš tai irgi užsiėmėte rinkodara. Nebaigėte specialių mokslų, tad, galima sakyti, esate savamoksliai renginių inžinieriai. Ar mokydamiesi daug nusivylimų patyrėte?
Živilė: Atėjome ne visai naujokai: Viktoras iki to laiko jau turėjo didžiulę renginių organizavimo patirtį – nuo mažų miestelių kultūros centrų iki arenų ar Operos ir baleto teatro. Aš pati MTV buvau atsakinga už renginius – nuo MTV atidarymo vakarėlio apleistoje Vingio parko estradoje iki MTV „Block“ vakarėlių serijos legendiniame „Gravity“. Tiesą sakant, prieš 10 metų, kai atidarėme „Loftą“, visoje industrijoje dar labai trūko žinių. Visus procesus kūrėmės nuo nulio. Daug dalykų išmoksti iš patirties, bet teorija būtina: mes iki šiol labai daug skaitome, domimės, žiūrime internete, kas įvairiose srityse vyksta kitur. Vien „Lofte“ per tuos metus organizavome per tūkstantį renginių: įvairaus tipo, skirtų įvairiai auditorijai, siekiančių skirtingų tikslų…
Viktoras: Nuo konferencijų iki madų šou, festivalių, parodų, scenos menų, teatrų, kūrybinių dirbtuvių. Aš pats labai seniai susijęs su scenos menais, nes esu muzikantas. Groti pradėjau paauglystėje. Pamenu, nutarėme pagaliau įrašyti albumą, trims dienoms išsinuomojome techniką, bet ja naudotis išmokome tik paskutinę dieną, tad per kelias valandas turėjome ir įrašyti, ir suvesti visą albumą.
Živilė: Mes mokomės, mokomės ir mokomės. Net juokaujame, kad „Loftas“ mums – pats brangiausias universitetas. Gal net apsimokėtų ką nors pastudijuoti pigiau. Nes mes viską išbandėme savo kailiu, gavome ir labai didelių pamokų. Pavyzdžiui, vienas festivalis mūsų vos nesužlugdė finansiškai. Tai buvo didžiausia pamoka. Po jo pradėjome visai kitaip daryti ir mąstyti, ieškoti alternatyvų.
Viktoras: Kalbant apie renginių inžineriją, svarbus dar vienas dalykas: mes stengiamės dirbti tik su profesionalais. Nes jei nori gero koncerto, garsą turi pamatuoti. Tam reikia matematikos ar fizikos žinių.
Živilė: Dirbdamas su profesionalais ir pats labai daug išmoksti. Žinoma, jei esi smalsus. Klaidų pasitaiko, bet profesionalas pataria, kad gal geriau taip, o ne taip, pasiūlo naujų idėjų…
Viktoras: …pavyzdžiui, dirbant su scenografais gali kilti naujų minčių, apie kurias anksčiau nesusimąstei. Pasirodo, kad galima padaryti įdomiau ar rasti sudėtingos situacijos sprendimą…
Živilė: …tai ypač matyti, kai dirbi prie techniškai sudėtingų renginių. Jei reikia daug technikos, labai svarbu, kad visi rastų bendrą kalbą. Nes tik atrodo, kad atėjau, šitą paėmiau, čia įjungiau, ir viskas. Bet taip nėra: jei įjungi tą, įjungi tą, dar trečią, iškart klausimas – o kiek elektros reikės? O koks pralaidumas? Ar tai „panešime“? Apie tokius niuansus pradedi mąstyti tik turėdamas žinių, nes neįmanoma numatyti visų variantų. Su komanda net juokiamės: tiek visko matėme, bet vis tiek dar išlenda tas ar anas.
Renginių inžinierius – tarsi žmogus-orkestras. Jam tenka ne tik spręsti sudėtingus įgarsinimo, apšvietimo, laikinų statinių, saugos inžinerijos ir techninio organizavimo klausimus, bet ir išmanyti minios elgseną, kūrybinių projektų rengimą ir valdymą, muzikos verslą, renginių rinkodarą ir reklamą. Ar iš tiesų vienas žmogus pajėgus gerai išmanyti visas šias sritis?
Viktoras: Nedaug žmonių vienodai geri visose srityse. Bet renginių inžinerija suteikia įvairiapusį suvokimą. Kaip mėgsta sakyti Živilė, renginių inžinerija – tarsi skėtis iš daugybės dalių. Nebūtina absoliučiai viską puikiai išmanyti, gali rinktis, kas tau labiau prie širdies – būti garso režisieriumi ar rinkodaros specialistu. Vis dėlto, jei turi įvairiapusį suvokimą, gali koordinuoti kitų žmonių darbą. Yra įmonių, kurios daro didelius renginius, bet jose – tik du trys žmonės. Kai reikia, specialistus renginiui jie samdo, bet patys viską prižiūri.
Živilė: Visokių žmonių reikia. Nebūtinai tik plataus profilio. Visame pasaulyje didėja specialistų poreikis, todėl geras garso režisierius visada bus paklausus. Bet būdamas vienos srities specialistas, vis tiek turi suprasti, kaip veikia kitos grandys, nes kitaip automobilis nevažiuos. Nepakanka vairuoti, reikia ir degalų įpilti.
Menų fabrikas „Loftas“ bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakultetu, priimdamas Renginių inžinerijos studentus atlikti praktikos. Koks tas šiuolaikinis jaunimas?
Živilė: Visoks. Itin daug priklauso nuo žmogaus: kiek jis iniciatyvos rodo, kiek jis smalsus, darbštus, atsakingas, patikimas. Labai skatiname ir palaikome idėjas ir iniciatyvas, bet pastebėjome, kad jaunimas dažnai neturi supratimo, kaip tą idėją reikėtų įgyvendinti ar kiek tai kainuotų.
Viktoras: „Loftas“ – tokia vieta, kur gali įgyti daug patirties. Turėjome nemažai praktikantų ar savanorių, kurie toliau sėkmingai tęsė savo karjerą kultūros ar pramogų versle. Stebime žmones ir žiūrime, ar jie savo rogėse. Pasitaikė, kad žmogus geras, bet matai, kad darbas jam netinka, tad pastūmėji į kitą sritį.
Viktorai, esate VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Renginių inžinerijos programos Globėjų tarybos narys. Šioje taryboje su kitais šios srities profesionalais diskutuojate apie šios rinkos situaciją Lietuvoje. Su kokiais sunkumais susiduriama?
Viktoras: Situacija vis gerėja, nes atsirado renginių inžinerijos studijos ir jau įmanoma mokytis ne tik iš interneto. Dauguma Lietuvos renginių mohikanų yra savamoksliai. Svarbu, kad žmonės turėtų ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių. Norint matuoti garsą, reikia išmanyti fiziką ar matematiką. Reikia teoriškai žinoti, kaip valdyti minią ar turėti supratimą apie darbo saugą.