Laidoje „Pasaulis X“ per „Lietuvos ryto“ televiziją bus išsamiai papasakota apie genų inžineriją ir apie tai, kodėl dar vis beprotiškų idėjų autoriams kyla noras klonuoti mylimus žmones ir sutverti tokią gyvybę, kuri turėtų ne du, o tris ar net keturis tėvus. „Genai mūsų nevaldo. Mes valdome genus. Šitą paslaptį, kuri vadinasi epigenetika, jau ne vienus metus bando įminti mokslas“, – analizuodamas XX amžiaus didžiausią mokslo eksperimentą – klonavimą, sako Kauno tautinės kultūros centro lektorius Aleksandras Žarskus.
„Labai svarbu šviesti žmones ir padėti jiems suprasti, kad apvaisinta ląstelė yra žmogus ir kad su ja negalima elgtis bet kaip, nes ne mums spręsti, kuris žmogus turėtų gyventi, o kurį galima nuleisti į unitazą“, – apie amoralius eksperimentus su embrionų kamieninėmis ląstelėmis ir dirbtinio apvaisinimo padarinius žmogiškumui kalba kūno teologijos lektorė Monika Palilionė.
„Eksperimentuoti, kad galėtume pagydyti žmogų, kuris yra labai žymus ir savo darbais prisidėtų prie pasaulio tobulėjimo? Tačiau jeigu pažiūrėtume į kai kurių žinomų žmonių istorijas, būtume kitokios nuomonės. Pavyzdžiui, į vieno garsiausių pasaulio tenorų Andrea Bocelli arba Kanados dainininkės Celin Dion likimą. Šitų garsenybių motinos norėjo pasidaryti abortą ir jeigu jos būtų pasiryžusios nutraukti nėštumą, šių dviejų pasaulio žvaigždžių balsai šiandien nežavėtų milijonų klausytojų. Paprastas klausimas: tai kaip dabar žinoti, ar iš tų ląstelių, iš tų embrionų, kurie buvo išmesti į šiukšlių dėžę, nebūtų gimusios tokios pat žvaigždės? Štai todėl ne mums spręsti, kas turi gyventi, o kas turi mirti“, – sako kūno teologijos lektorė M. Palilionė.
Mokslas be etikos yra pavojingas. Jokia mokslinė naujovė negali būti didesnė vertybė už žmogaus gyvybę, todėl bandymai ardyti dieviškąjį prigimties pradą pasaulį veda į visišką moralinį susinaikinimą. „Pavyzdžiui, bandymai klonuoti hibridinį žmogaus ir gyvūno embrioną gali turėti labai liūdnų padarinių. Net nežinau, koks tai būtų padaras. Ar nebūtų jis pavojingas visuomenei?“ – sako kitas laidos pašnekovas, laikraščio „XX amžius“ leidėjas ir apžvalgininkas Mindaugas Buika, kuris vienas pirmųjų drąsiai pradėjo kalbėti apie netobulus panašių mokslinių eksperimentų įstatymus.
„Kol kas visi tie genetiniai eksperimentai tėra mokslinės fantazijos vaisius, neva reikia sukurti tokių žmonių, kurie nenorėtų miego, labai gerai tarnautų kariuomenėje ir pan. Tačiau niekas negali žinoti, ar tie piktnaudžiavimai vėliau netaps žmonijai grėsme“, –svarsto M. Buika.
Dalia Meškauskaitė
„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.