Saulėtą antradienio popietę Žaliūkių malūnininko sodyboje Šiauliuose vyko tradicinė Žolinės šventė. Susirinkusiųjų laukė Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, edukacinės programos, dainos, šokiai ir įvairios pramogos.
Šventėje dalyvavo Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“ ir Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi“.
Žaliūkių malūnininko sodyboje surengtoje šventėje tradiciškai vyko šventinės Žolinės apeigos, tačiau netrūko ir kitų pramogų. Šiemet pirmą kartą buvo galima išbandyti naują edukacinį užsiėmimą ir sukurti Žolinės fotogramą. Pasimėgauti žemaitiška muzika, dainomis, šokiais ir įvairiomis pramogomis kvietė folkloro ansambliai. Jie supažindino su iš kartos į kartą perduodamu autentišku folkloru ir ta kultūros dalimi, kuri atspindi itin glaudų ryšį su gimtąja žeme ir tautos papročiais.
Įvairiose Lietuvos vietose Žolinė švenčiama skirtingai. Žemaitijoje šventinama tik puokštė (kuriai tiko ir medetkos, ir mirtos, ir nasturtai, ir kraujažolės, ir rugiagėlės, ir ramunės, ir kitos lauko gėlės), Dzūkijoje – visas derlius (bulvės, kopūstai, morkos, žirniai ir t. t.). Neatsitiktinai Dzūkijoje dar gyvas ir kitas liaudiškas šios šventės pavadinimas – Kopūstinė. Visuose Lietuvos regionuose dažnai su gėlėmis pašventinti nešami sunokę javai. Šventinamos avižos, kviečiai, miežiai, rugių varpos. Žemaičiai turėjo tradiciją nešti ir piktdagį (kad primintų Kristaus kančią), jį vėliau pasodindavo šaknimis aukštyn lauke. Šis paprotys buvo išlaikytas ir Žaliūkių malūnininko sodyboje. Tikima, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės.
Fotografas E. Tamošiūnas