Į Europos vartotojų centrą neretai kreipiasi vartotojai, kurie negauna internetu užsakytų prekių. Centro ekspertai perspėja – pirkdami internetu galite įkliūti į sukčių spąstus ir pinigus pervesti visai ne pardavėjams. Šiuo metu sukčiai mėgsta naudoti toliau pateiktas sukčiavimo schemas.
Vartotojas socialiniame tinkle, skelbimų portale ar informaciniame mobiliųjų telefonų specifikacijų palyginimo portale randa pasiūlymą už patrauklią kainą įsigyti naujausio modelio mobilųjį telefoną. Vartotojas pateikia užsakymą tam tikroje interneto svetainėje, atlieka mokėjimą tiesioginiu banko pavedimu į tariamo pardavėjo banko sąskaitą, tačiau prekės taip ir nesulaukia. Po tam tikro laiko interneto svetainė nustoja veikusi.
Vartotojas skelbimų portale aptinka pasiūlymą įsigyti automobilį ar ūkinę techniką. Užsakymą reikia pateikti nurodytoje interneto svetainėje arba susisiekti su pardavėju el. paštu. Tariamas pardavėjas pateikia pirkėjui sutartį, kurioje nemažai gramatinių klaidų, ir prašo pervesti avansinį mokestį už transporto priemonę. Pervedus pinigus sukčius atsiunčia dažniausiai įtartinai atrodančią, lyg su „Paint“ programa sukurtą „sąskaitą“. Po kelių dienų vartotojas gauna informaciją, kad jo transporto priemonė sulaikyta muitinėje ir pagal įstatymus ją reikia „išpirkti“, kartais net pateikiami išgalvoti ES teisės aktų dokumentai. Jei nukentėjusysis patiki sukčiais ir vėl perveda jiems pinigų, šie kuria naujas istorijas, kurios nutinka transportuojant neegzistuojantį automobilį pirkėjui, ir reikalauja vis didesnių sumų.
Kaip atpažinti, kad interneto svetainė priklauso ne tikram pardavėjui, o sukčiui?
Prieigą prie interneto svetainės blokuoja antivirusinės programos arba pati interneto naršyklė. Įvedus interneto svetainės pavadinimą į „Google“ paieškos sistemą, jos nėra paieškos rezultatuose. Interneto svetainėje pateikti tariamo pardavėjo rekvizitai gali būti pasisavinti iš realiai veikiančios įmonės, tad apie įmonę ir jos veiklą reiktų pasiskaityti kitose interneto svetainėse. Mokėjimą dažniausiai prašoma pervesti į trečiojoje šalyje (ne ES) įsikūrusio banko sąskaitą arba į fizinio asmens banko sąskaitą, sąskaitos turėtojo ir paslaugos teikėjo rekvizitai skiriasi. Pardavėjas pateikia įtartinai atrodančius dokumentus, kuriuose nemažai gramatikos klaidų. Pardavėjas cituoja neegzistuojančius teisės aktus. Pardavėjas teigia, kad reikia sumokėti muito mokesčius, nors jis yra ES ūkio subjektas. Įsigijus prekę ES vidaus rinkoje muito mokesčiai netaikomi.
Europos vartotojų centro ekspertai pataria: jei aptinkate nors vieną iš nurodytų požymių, pirkti iš tokio pardavėjo nerekomenduojama.
Jei jau nukentėjote nuo sukčių, deja, Europos vartotojų centras Jums padėti negalės. Nedelsdami kreipkitės į policiją.