Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas tokiais kiekiais, kiek jų suvartoja Japonijos gyventojai, gali būti siejamas su apsauga nuo arterinių kraujagyslių užkalkėjimo ir širdies ligų, rodo naujas tyrimas.
Tyrimas, kurio rezultatai skelbiami žurnale „Heart“, parodė, kad savo šalyje gyvenantiems vidutinio amžiaus japonams arterinės kraujagyslės užkalkėjusios mažiau nei vidutinio amžiaus baltiesiems Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojams. Taip yra greičiausiai todėl, kad japonai vartoja gerokai daugiau riebiosiose jūrų žuvyse esančių omega-3 riebalų rūgščių.
Penkerius metus vykdomame tyrime dalyvavo beveik 300 vyrų, kurių amžius pradedant tyrimą buvo nuo 40 iki 49 metų. Buvo fiksuojama daug širdies sveikatą lemiančių veiksnių, pvz., rūkymas, cholesterolio kiekis kraujyje, alkoholio vartojimas, polinkis į diabetą ir didelis kraujospūdis.
Tarp JAV vyrų arterinių kraujagyslių užkalkėjimas buvo triskart dažnesnis nei tarp japonų – išsiaiškino tyrėjai. O su jūros produktais gaunamų omega-3 rūgščių kiekis japonų organizme buvo daugiau nei 100 proc. didesnis nei tiriamųjų amerikiečių organizme.
„Tyrimo rezultatus lemia ne genetiniai veiksniai. Tirdami Amerikoje gyvenančius japonus, randame, kad jų arterijų užkalkėjimas yra net didesnis nei kitų JAV gyventojų“, – sako tyrimo vadovas dr. Akira Sekikawa iš Pitsburgo universiteto. Jis sako, kad atlikta daug tyrimų, kuriais siekta išsiaiškinti žuvų taukų ir širdies ligų ryšį, tačiau juose buvo vertinamas daug mažesnis suvartojamų omega-3 rūgščių kiekis, nei jų su maistu gauna Japonijos gyventojai.
„Rodos, mūsų tyrimas parodo, jog jūrinės kilmės omega-3 riebalų rūgščių turi būti vartojama daugiau, nei anksčiau manyta, kad būtų veiksminga apsauga nuo arterijų užkalkėjimo“, – sako dr. A. Sekikawa.
Tyrėjai ištyrė, kad Japonijos gyventojai kasdien vidutiniškai suvartoja beveik 100 gramų žuvies, o vidutinis amerikietis – nuo 7 iki 13 gramų (arba maždaug vieną porciją per savaitę).
Tarp tirtų japonų arterijų užkalkėjimas pasirodė maždaug tris kartus retesnis nei tarp tirtų amerikiečių. Tyrėjams atsižvelgus į tiriamųjų amžių, sistolinį kraujospūdį, mažo tankio lipoproteinų kiekį, polinkį į diabetą ir kitus veiksnius, tas skirtumas išliko reikšmingas, praneša nutraingredients.com.
Europos Sąjungoje omega-3 rūgščių rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Specialistai mano, kad per parą žmogui reikia gauti apie 1–2,5 gramo omega-3 riebalų rūgščių.
Pagrindiniai su maistu gaunamų šių riebalų rūgščių šaltiniai yra riebi jūros žuvis (Atlanto silkė, skumbrė, lašiša), taip pat kaimiški kiaušiniai, mėsa, kai kurių rūšių aliejus ir riešutai, šparaginės pupelės, petražolės, krapai, kalendra.
Klinikiniais stebėjimais ir tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie vartoja omega-3 rūgščių, mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.