Dažnai diskutuojame apie Lietuvos darbo rinką ir joje atsirandančias galimybes arba grėsmes. Neretai girdime, jog į viešąjį sektorių reikia pritraukti jaunųjų talentų, siekiant, kad jis veiksmingiau konkuruotų su privačiu sektoriumi. Dažniausiai teigiama, kad būtent darbo užmokesčio dydis ir jo konkurencingumas yra kertinis elementas nuožmioje darbo rinkos kovoje tarp viešojo ir privataus sektorių. Bet kaipgi yra iš tikrųjų? Kuriame sektoriuje Lietuvoje yra sutelkta santykinai daugiausia darbuotojų, vyrauja didesnis darbo užmokestis ir kokios kitos ypatybės dominuoja Lietuvos darbo rinkoje? Naudodamiesi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žvilgtelkime atidžiau.
Didžioji dalis dirba privačiame sektoriuje
Praėjusiais metais Lietuvos darbo rinkoje 73,4 proc. darbuotojų dirbo privačiame, o 26,6 proc. – viešajame sektoriuje. Dinaminiu požiūriu matoma, kad 2023 m. vidutinis darbuotojų skaičius (įskaitant individualias įmones) išaugo abiejuose sektoriuose. Kitokio pobūdžio tendencija pastebima 2013–2022 m. laikotarpiu: vidutinis darbuotojų skaičius mažėjo viešajame sektoriuje, o privačiame – didėjo. Kita vertus, pagal dirbančiųjų skaičių pernai dominavo tos pačios ekonominės veiklos rūšys, kaip ir ankstesniais metais: apdirbamoji gamyba (15,2 proc.), didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas (15,1 proc.), transportas ir saugojimas (11,8 proc.). Lyginant su 2022 m., pirmose dviejose srityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo, o trečiojoje – padidėjo.
Praėjusiais metais daugiausia vyrų dirbo statybų (87 proc.), transporto ir saugojimo (84 proc.) bei kasybų ir karjerų eksploatavimo (83 proc.) srityse. O moterys dominavo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (83 proc.), švietimo (79 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (73 proc.) srityse.
Regioniniu aspektu 2023 m. reikėtų išskirti Vilniaus (44,5 proc.), Kauno (20 proc.) ir Klaipėdos (10,2 proc.) apskritis, kuriose atitinkamai dirbo daugiausia darbuotojų Lietuvoje. Tokio pobūdžio situacija yra logiška: gausiausi žmogiškieji ištekliai yra sutelkti didžiausiuose šalies miestuose.
Viešajame sektoriuje uždirbama daugiau nei privačiame
2023 m. vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant individualias įmones) buvo lygus 1249 eurams: 11,4 proc. daugiau nei 2022 m. Pernai viešajame sektoriuje šis užmokestis buvo lygus 1306,9 euro – beveik 7 proc. didesnis nei privačiame sektoriuje. Tarp priežasčių, lėmusių užmokesčio augimą, – padidinta minimali mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, nuoseklus darbo užmokesčio didinimas švietimo, kultūros, medicinos ir kitose srityse (viešajame sektoriuje) bei kitos priežastys.
Lyginant 2012 m. ir 2023 m., matoma, kad minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių Lietuvoje išaugo apytiksliai 3,5 karto. Žvelgiant į tą patį laikotarpį, vidutinis šalies mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo šiek tiek mažiau – 3,3 karto. Vis dėlto statistiškai matoma, kad, pavyzdžiui, 2012 m. minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių Lietuvoje sudarė 39 proc. vidutinio šalies mėnesio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, o 2023 m. – 42 proc. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių siekia 924 eurus ir savo dydžiu pralenkė tokias ES šalis kaip Graikija, Kroatija, Estija, Čekija, Slovakija, Latvija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija.
Nors vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2023 m. augo 11,4 proc., tačiau vidutinio mėnesio realaus darbo užmokesčio augimas siekė ženkliai mažiau – 2,1 proc. Realaus darbo užmokesčio pokyčio dydis parodo, kiek padidėjo darbo užmokestis, įvertinus mokesčius ir kainų lygio kilimą. Palyginimui galima nurodyti 2022 m. realaus darbo užmokesčio dydį, kuris siekė –6,5 proc. (infliacija „suvalgė“ didėjantį darbo užmokestį).
Ateities prognozės
2023 m. vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio augimas sudarė 12,6 proc. Remiantis kovo mėnesio prognozėmis, numatoma, kad šiemet jis galimai bus mažesnis ir sudarys nuo 8,6 proc. (Finansų ministerija) iki 10,3 proc. (Lietuvos bankas). Kitais metais tikimasi, kad vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis augs mažesniu tempu ir sudarys nuo 5 proc. (Finansų ministerija) iki 8,5 proc. (Lietuvos bankas).
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja