Vilniuje gyvenančios Julijos Maksimovos (35 m.) darbas susijęs su sveikatinimu, maisto gaminimu. Moteris moko žmones, kaip nuo žalingos mitybos pereiti prie sveikesnės, augalinio pagrindo mitybos. Ką tik baigusi pusę metų trukusius mokslus „Seven Seeds“ mokykloje, Julija nenustoja mokytis ir kitose platformose. Įgytas žinias moteris perduoda Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamose cukraus detokso stovyklose, rengia gyvo maisto dirbtuves mokyklose ir darželiuose, kituose LSS renginiuose.
Savanorystė leido surasti savo veiklos kryptį
Lietuvos sveikuolių sąjungoje atsidūriau Kristinos Bondar dėka. Perskaičiau jos el. knygą „Cukraus detoksas“ anglų kalba. Buvau viena pirmųjų, dalyvavusių šioje programoje. Iki to laiko domėjausi sveika mityba, praktikavau jogą, bet kartais vis tiek sutrikdavo virškinimas, supratau, kad kažką darau ne taip. Dalyvavimo cukraus detokso programoje rezultatas mane labai nustebino. Atsirado labai daug jėgų, kilo daug gerų emocijų.
Nuoširdžiai patikėjau šita programa, pradėjau domėtis labiau ir atvažiavau į pirmą cukraus detokso stovyklą. Viskas man buvo labai artima, pasisiūliau prisidėti kaip savanorė prie veiklos, pradėti plėsti programą. Ir taip mes su Kristina pradėjome kartu dirbti šioje srityje.
Mano žingsniai buvo nedrąsūs, lengvi, po truputį bandžiau suprasti, kuo naudinga galiu būti: fotografavau, gaminau, organizacinius darbus perėmiau. Visa ši patirtis buvo naudinga, rezultatai kalba patys už save: žmonės sugrįžta į stovyklas, nori bendrauti su mumis. Porą metų dariusi skirtingus darbus, apčiuopiau savo kryptį: gaminu ir kuriu receptus, skaitau paskaitas.
Svarbu pamėgti maisto gamybą
Paskaita „Gyva virtuvė: kaip gaminti sveikiau“ irgi atsirado iš šios veiklos. Ji – ne tik apie maistą, kuris suteikia mums gyvybės, ne tik apie mažiau apdorotą maistą, bet ir apie pačią virtuvę, kaip erdvę, kurioje susitinkame, kuri jungia žmones, kur leidžiame laiką su šeima. Apskritai „gyva virtuvė“ yra labai plati sąvoka. Paskaitos pavadinimas visiškai atspindi tai, kaip aš pati gyvenu, kas man yra maistas, kas man yra virtuvė. Mokau žmones pažiūrėti į maistą taip, kad jie pamiltų tai, iš ko gamina. Svarbu pamilti maisto gamybą, suprasti, kokią naudą visa tai suteikia organizmui. Ir tai labai keičia požiūrį į mitybą.
Žinios sklinda bendraujant
Man svarbiausi yra žmonės, kuriuos sutinku stovyklose. Dalijuosi su jais tuo, kuo pati gyvenu, nes labai tuo tikiu. Gyvenimas yra daug gražesnis, kai esi sveikas. Kaip maitinuosi, kaip praleidžiu dieną, ką galvoju – visa tai sukuria mūsų aplinką. Stengiuosi, kad žmonės pajustų šilumą, pozityvią energiją, kad po stovyklos sugrįžę namo norėtų tai tęsti, kad tai nebūtų vienkartinis prisilietimas. Daugiau šypsenos, daugiau džiaugsmo atsiranda stovyklose. Tai net ne darbas, tai dalis manęs.
Gyvo maisto dirbtuvės darželiuose
Man labai patinka Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamos šeimos stovyklos „Į laisvę!“. Tai unikalus renginys, kur visiems yra vietos: ir vaikams, ir tėvams, ir seneliams. Lyg vienos didelės šeimos atmosfera. Jos ne tik apie sveiką gyvenimą, tai apie šeimos suartėjimą. Labai gražu stebėti, kaip vaikai su tėvais bendrauja, kiekvienas tampa laimingas ir dalijasi laime su kitu. Taip turėtų būti kasdien. Tos stovyklos yra labai ypatingos, jose dalyviai kokybiškai praleidžia laisvalaikį. Joje užsiimu su vaikais, nes man tai labai patinka. Vaikai visko mokosi iš mūsų, viską sugeria. Bendravimo su vaikais įkvėpta pradėjau rengti maisto dirbtuves darželinukams.
Svarbu išsaugoti bendruomeniškumą ir žmoniškumą
Nuo pat pandemijos pradžios iki dabar galvoju, jog visiems mums svarbu išsaugoti bendrystės ir draugystės jausmą nepaisant to, kad išsiskiria mūsų požiūriai. Kovidas yra kovidas, bet šalia jo likime sesėmis ir broliais, nežiūrėdami į tai, kokius sprendimus priimame bandydami kovoti su šiuo virusu.
Reikia išsaugoti norą gerinti savo gyvenimo būdą. Tai yra auginti vidinę ramybę, uždegti vidinę šviesą, sklindančią iš vidaus. Prie to prieiti galima tik per sveiką gyvenimo būdą. Pradėkime nuo savęs, būkime geru pavyzdžiu kitiems žmonėms, padėkime kitiems, ištieskime pagalbos ranką be nusistatymo. Išlaikykime bendrystės jausmą.
Kakavinės kriaušių duonos receptas
Reikės:
3 vidutinio dydžio kriaušių
50 g visų grūdo dalių speltos miltų
70 g migdolų miltų
70 g šviesių grikių miltų
20 g kakavos miltelių
1 a. š. cinamono
1 a. š. kepimo miltelių
žiupsnio druskos
¼ stiklinės obuolių tyrės
¼ stiklinės klevų sirupo
1 v. š. sezamų pastos
65 g kokosų aliejaus (ištirpinto)
250 ml avižų ar migdolų gėrimo (kambario temperatūros)
½ sodos, gesintos citrinos sultimis
Papuošti reikės:
~ 60 g kokybiško juodojo šokolado (ištirpinto garų vonelėje)
granolos, sėklų arba džiovintų valgomų gėlių žiedlapių
Gaminimas:
Įkaitinkite orkaitę iki 170 °C. Paruoškite kekso kepimo formą. Išklokite ją kepimo popieriumi arba naudokite vienkartinę popierinę ar aliuminio formą.
Dubenyje sumaišykite sausus ingredientus: miltus, kepimo miltelius, kakavos miltelius, cinamoną, druską.
Atskirame dubenyje sumaišykite skystus ingredientus: obuolių tyrę sumaišykite su sezamų pasta ir kokosų aliejumi, supilkite pieną, sirupą, gesintą sodą.
Sausus ingredientus maišydami suberkite į skystus, gerai permaišykite – bus gana skysta masė.
Nulupkite kriaušių odeles. Palikite kriaušių šakeles, nupjaukite apačią, kad kriaušės galėtų stabiliai stovėti.
Supilkite tešlą į kekso formą ir paskandinkite kriaušes (kad gerai stovėtų ant formos dugno).
Kepkite orkaitėje apie 45 min. Patikrinkite, ar gerai iškepė, įsmeigę medinį iešmelį. Jei jis lieka sausas, galite ištraukti kepinį.
Būtinai jį atvėsinkite. Užpilkite lydytu šokoladu ir papuoškite.