Odos ligos dabar itin paplitusios: dermatitai, alergijos diagnozuojami kūdikiams, vaikams, suaugusieji dažnai susiduria su žvyneline, alergijomis, kurios, sakoma, dažnai atėjo visam gyvenimui. Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentės S. Kriaučiūnienės šeimoje sveikos mitybos, buvimo lauke, grūdinimosi principų laikosi visi, todėl netikėta ir agresyvi mažosios dukters odos liga gerokai supurtė ir privertė ieškoti to priežasčių ir būdų sugrąžinti dukrai sveiką odą. Moteris dalijasi savo dukters istorija.
Labai netikėta pradžia
Vieną birželio mėnesio vakarą dukra pradėjo kasytis kaklą, labai niežėjo. Niežulys niekur nesitraukė keletą savaičių – kartais rimdavo, kartais vėl suaktyvėdavo. Svarsčiau, kas tai galėjo sukelti: pagalvės, dulkės, čiužinys, šunys… Viską pakeičiau, kasdien ploviau kambarius, jokio rezultato. Pradėjau reguliuoti maistą, po savaitės kitos nebuvo jokio pakitimo, bėrimas tik plito. Naktimis negalėjau miegoti, nes šalia gulintis vaikas nuolat kasėsi. Kažkas pasakė: „Tai alergija saulei, saugok ją nuo jos.“ Kiti patarė neleisti maudytis ežere, nes tai gali būti nuo ežero vandens. Saugojant nuo saulės lyg buvo geriau, tada buvau įsitikinusi, kad tai alergija saulei. Tik vėliau supratau, kad visiems pasakoju, jog gamta negali žaloti, o pati išsigandusi situacijos priėmiau visai kitokį požiūrį. Tai dabar visą gyvenimą saugotis saulės ir ežero? Tačiau įtikinamesnės diagnozės nesugalvojau, nes saugant nuo saulės ir tepant krakmolu nugarinės kaklo dalies odos bėrimas rimdavo.
Vizitas pas gydytojus
Nepaisant visų pastangų sulėtinti infekcijos plitimą, bėrimas ir niežulys ėmė plisti po visą kūną, nebuvo sveikos kūno dalies, kurios neniežėtų ir kur nebūtų bėrimo. Mačiau būtinybę išklausyti, ką apie tai mano odos gydytojai. Jau beveik du mėnesius buvau be miego.
Gydytojų diagnozė – dermatitas, o mano rankose – receptas su dviem hormoniniais tepalais, antibiotikais, įvairiais populiariais kremais ir draudimu lįsti į ežerą. Gydytoja mane išlydėjo ramindama, kad abu jos mažamečiai vaikai taip pat „atopikai“, kad tepalus jie kibirais naudoja jau daug metų, kad nebijočiau naudoti hormoninių tepalų, nes jie į kraują nepatenka, endokrininės sistemos neveikia.
Negalėjau susitaikyti su tokiu gydymu, nes daugelis, naudojančių hormoninius tepalus, gali paliudyti, jog jie tik laikinai sumažina pasekmes, tačiau liga kartojasi, nepranyksta ir su ja žmogus išmoksta gyventi. Todėl mane apėmė įkvėpimas ieškoti kitokių būdų.
Alternatyvios priemonės
Aš jokiais būdais neneigiu augalinių tepaliukų, degutinio muilo, kitų priemonių naudos, tačiau mūsų atveju niekas neveikė. Galų gale dukra apskritai atsisakė būti kuo nors tepama. Nuo visų tepalų jai graužė kūną. Net nuo pačių nekalčiausių. Maudymasis duše taip pat buvo nemalonus, nes po jo visada imdavo labiau niežėti ligos stipriai paveiktos vietos: kelių ir rankų linkiai.
Labiausiai kraujuojančias žaizdas rankų linkiuose padėdavo gydyti ciberžolės milteliai, o nuraminti niežulį – molio kaukė visam kūnui (nakčiai), nes visas kūnas buvo apimtas ligos. Naktimis dukra mūvėdavo pirštines ir tai taip pat buvo didelė pagalba – nesusidarydavo naujų žaizdų.
Griežta cukraus detokso programa buvo pagrindas
Po ilgų bandymų ryžausi pasinaudoti savo kolegės, draugės, mitybos specialistės Kristinos Bondar sukurta programa „Cukraus detoksas“. Buvo nepaprastai sunku, nes visi vaikai mėgsta valgyti saldžiai: bananas, obuolys, kriaušė. Kaip tik buvo vasara – uogų metas, tačiau kito pasirinkimo nemačiau. Su dukra sutarėme, kad kartu su ja laikysiuosi cukraus detokso, valgysiu tik tai, ką gali valgyti ji, ir palaikysiu ją, kai jai bus sunku.
Žinojau, kad tai užtruks, kad tai ne savaitės ar dviejų darbas, daviau sau pusę metų šiam tikslui, tvirtai tikėjau, kad dukra po viso šito galės valgyti viską, kas žmogui tinka valgyti. Nuo liepos 15 d. atsisakėme visko, ko rekomenduoja atsisakyti programa. Gelbėjo stevija, nes saldumo labai norėjosi.
Kartais gimtadieniuose, susitikimuose ar šventėse leisdavau jai paimti trupinėlį torto ir mokiau ilgai laikyti burnoje, kad nors kažkiek nurimtų protas. Buvo tikrai nepaprastai sunku laviruoti, kai visur aplink braškės, vynuogės, obuoliai. Kristina leido valgyti mėlynes, tai gelbėjomės jomis.
Liga ūmėjo ir gąsdino dar kelis mėnesius
Per kitus mėnesius supratau, kad diagnozė „dermatitas“ nėra tiksli. Kai kuriose kūno vietose buvo aiškūs žvynelinės požymiai, liga ėmė žaisti visais pavidalais, galiausiai neliko jokio odos plotelio, kuris nepleiskanotų. Bijojau, tačiau tikėjau, kad kūnas gali tvarkytis ir pats, jei prie jo nelįsiu ir sudarysiu sąlygas jam sveikti.
Tuo pačiu metu stengiausi suprasti, ką man, kaip mamai, sako šita liga, ko ji nori mane išmokyti, ką parodyti. Kalbėjau su savo dukra, vyko įvairios sesijos, padedančios man suprasti gilesnes įvairių situacijų atsiradimo gyvenime priežastis, ėmiau bendrauti su homeopatu, jis mane palaikė priimant sprendimus. Ir rugpjūčio pabaigoje įvyko virsmas.
Oda ėmė rimti
Oda kasdien darėsi vis ramesnė ir ramesnė: rožių pavidalo raudonos pleiskanotos dėmės nustojo plisti, tapo blyškesnės, dienomis dukra kasėsi vis mažiau ir mažiau. Rugsėjį pradėjus lankyti mokyklą užsakėme jai alergiškiems vaikams tinkantį maistą. Ant kūno buvo dar nemažai dėmių liekanų, tačiau spalio viduryje jų beveik neliko. Pamažu pradėjome grįžti prie vaisių, juos ribojome: vienas obuolys arba vienas bananas per dieną, ant galiuko šaukštelio medaus, bulviniai blynai ir pan. Retkarčiais pasirodydavo įvairių bėrimų, tada dukra vėl nustodavo vartoti saldų maistą.
Dukra valgo viską
Dabar yra balandis, nuo sausio mėnesio dukra valgo viską, kas saldu, tačiau saikingai, nuolat pasiklausia, ar gali paimti medaus, pyrago, picos. Išmoko pati reguliuoti saldaus maisto kiekį savo mityboje. Nors, aišku, nepaprastai norisi makaronų, bandelių, vaisių, sveikų saldumynų. Ir visa tai ji šiuo metu valgo. Oda švari ir rami. Labai retai pasirodo koks nors niežtintis spuogelis. Iš karto sureguliuojame mitybą ir pradingsta.
Sveikuoliai.lt