Vilniaus mokytojų namų svetainėje smulkutė raudonplaukė moksleivė iš Visagino pristato savo kūrybos dainas. Jaudinasi, išgyvena kiekvieną dainos žodį ir kalba iš širdies. Jai uždainavus, salė nuščiūva – tokią galią iki šiol turi krištolinis Alinos Orlovos balsas.
Jau tada, savo pirmųjų pasirodymų metu, ji labai išsiskyrė iš kitų dainuojamosios poezijos atlikėjų. Šiandien A. Orlova tituluojama lietuviškos muzikos perlu, o jos unikalus balsas ir savitas muzikinis stilius seniai iškeliavę už dainuojamosios poezijos ribų. Dabartinėse A. Orlovos melodijose susilieja įvairiausi stiliai: nuo alternatyviosios muzikos iki folkmuzikos. Jos kūrybai nėra sienų – atlikėjos dainomis mėgaujasi Rusijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Lenkijos, Estijos klausytojai. Daugžodžiauti nemėgstanti, paslaptingumo gaubiama dainininkė pripažįsta, jog rengti pasirodymus Lietuvoje, ypač Vilniuje, jai sunkiau nei svetur. „Tai savas kraštas, dėl to čia grodamas labai jaudiniesi. Tu esi toje pačioje terpėje su visais žmonėmis, kurie čia yra. Ir pati kalba yra suprantama. Visa tai per daug artima. Sunkiau atsipalaiduoti per koncertą“, – sako atlikėja.
Vis dėlto netrukus netipiniu balsu žavinčią A. Orlovą išgirsime ir sostinėje. Kristupo vasaros festivalyje ji pirmą kartą pasirodys kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru (aranžuočių orkestrui autorius – kompozitorius Vidmantas Bartulis). Vadovaujamas prof. Donato Katkaus, kolektyvas naujais niuansais bei spalvomis papildys tiek jau žinomus, tiek naujus kūrinius. Sunku ir aprašyti, koks emocinis užtaisas Jums paruoštas, tad nepraleiskite premjeros, tapsiančios, ko gero, įsimintiniausiu šios vasaros įvykiu!
Su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru koncertuosianti A. Orlova yra išleidusi du albumus: „Šuo dingo“ ir „Mutabor“. Juos puikiai įvertino tiek Lietuvos, tiek užsienio klausytojai. Ir nors didžioji dalis kūrinių skamba lietuviškai, tai visiškai netrikdo kitakalbių – jie pamilsta jos dainas nuo pirmojo akordo.
„Vienas svarbiausių dalykų yra tas, kad aš nesiekiu tyčia patikti klausytojui. Jei taip daryčiau, būtų ne visai nuoširdu, netgi savanaudiška. Tiesiog muzika yra tokia, kokia yra. Jei stengčiausi kam nors ypač patikti – prarasčiau savo veidą. Būtų justi, kad tai nėra tikra, kad aš turiu kažkokį siekį – galbūt materialinį, galbūt šlovės. Kai to nėra, viskas lieka savo vietose ir visur yra suprantama“, – sėkmės paslaptį atskleidžia dainininkė.
Trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir rusų – kuriančią bei dainuojančią atlikėją užsienio žiniasklaida lygina su Jane Birkin, Kate Bush, Mylene Farmer, Regina Spektro, Wiliam Sheller ir vadina XXI amžiaus modernios folkmuzikos atradimu. Lietuvės nuotraukos mirga užsienio spaudoje – nuo rusiškojo „Rolling Stone“, „Vogue“, „Afisha“ iki „L‘Officiel“ ir „London Time Out“. Nepaisant tokio Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos dėmesio, ji primena ne šlovės vandenyse besimaudančią žvaigždę, o tik merginą, kuri nori kurti, dalytis savo muzika su klausytojais, kad ir kur jie gyventų.
„Man muzika yra vienas pagrindinių dalykų, kurie suteikia vilties. Ji verčia jaustis geriau, gydo sielos žaizdas. Padeda gyventi. Ir, manau, ne tik man, bet ir kitiems“, – sako A. Orlova.
Kartais ji atrodo tarsi nužengusi iš Mėnulio, apie kurį dainuoja, tačiau krištolinis dainininkės balsas abejingų nepalieka, o iš širdies plaukiantys žodžiai paliečia jautriausias širdies stygas. Jos kūryboje puikiai atsispindi kitoks požiūris, savitumas ir originalumas, ypač žavi tai, kaip A. Orlova į kelis žodžius sutalpina kiekvienam mūsų pažįstamas emocijas, tuo pačiu metu palikdama pakankamai erdvės minties skrydžiui.
Ir net jei nesate A. Orlovos gerbėjas, paklausykite žymiausio Rusijos muzikos kritiko A. Troickio patarimo – nepraleiskite „nuostabios raudonplaukės iš mažo Lietuvos miesto“ pasirodymo, kuriame kūriniai, atliekami su nepakartojamu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, išsiskleis visomis įmanomomis spalvomis ir emociniais niuansais.
Kristupo vasaros festivalis pristato išskirtinę premjerą, kurioje dalyvauja solistė Alina Orlova (vokalas), instrumentinė grupė: Paulius Vaškas (bosinė gitara), Aurimas Driukas (gitara), Adas Gecevičius (būgnai) kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu Donato Katkaus. Programoje skambės originalios kompozicijos.
Liepos 19 d., šeštadienį, 18 val. Vilniaus paveikslų galerijos kieme (Didžioji g. 4, Vilnius).
Užsienio spauda apie A. Orlovą:
„Akordeonu ir pianinu grojanti Lietuvos dainininkė, ypatingu, įdomiu balsu ir gaivinančiu muzikos atlikimo būdu“ („London Time Out“).
„Atominės elektrinės šešėlyje gimė meno protonas. Ne, ji – ne mutantė; ji 23-ejų muzikinė „ledo bomba“, kaip prancūzų žiniasklaida ją pavadino“ („The Baltic Review“).
„Muzika būtent dėl tokio neįprasto minimalizmo skamba visiškai natūraliai, nuoširdžiai. Ji yra žaisminga, bet ne tam, kad demonstruotų Orlovos meistriškumą; tas žaismingumas įkūnija… na, jei atvirai, tam tikrą magiją“ („Afisha“).
„Nesuprantama kalba niekam nekelia rūpesčių. Juk mums nereikia mokėti kalbos, kuria čiulba paukščiai“ („Afisha“).
Nuotrauka iš music.lt