Pradinis / Lietuviai svetur / „Amazon“ dirbantis lietuvis – apie nelengvas pirmojo darbo paieškas ir netikėtą svajonės išsipildymą

„Amazon“ dirbantis lietuvis – apie nelengvas pirmojo darbo paieškas ir netikėtą svajonės išsipildymą

Vos prieš dvejus metus KTU studijas baigęs Aidas Balčaitis įsitikinęs, kad pasistengus duris naujam darbuotojui atveria net ir didžiausi IT gigantai. Programų sistemas studijavęs vaikinas drąsina visus svajojančius neskubėti išbraukti norų įsidarbinti į prestižines įmones. Pasak jo, atkaklumas yra pagrindinis vaistas nuo nusivylimo, kai ką tik iškeptas specialistas susiduria su pirmo rimto darbo paieškomis.

Aidas Balčaitis. Asmeninio archyvo nuotr.

Jau daugiau kaip pusmetį  A. Balčaitis dirba programų inžinieriumi Airijoje, Dubline, kuriame įsikūręs vienas iš „Amazon“ biurų (jie išsibarstę po daugiau kaip 30 šalių). „Mane supa žmonės, atėję iš „Google“, „Microsoft“, „IBM“, „Cisco“ ir panašių kompanijų, o šalia jų – aš, neseniai pabaigęs studijas, jaunas specialistas iš Lietuvos, užaugintas KTU“, – sako vaikinas.

Pasak jo, neverta manyti, kad čia dirbantys žmonės – susireikšminusios žvaigždės. A. Balčaičio įspūdžiai priešingi: „Nieko panašaus. Nors čia darbuotojai tikrai labai sumanūs, tačiau kartu ir labai labai paprasti bei draugiški. Jie pasiruošę padėti visuomet, kai tik tau prisireikia pagalbos.“

Labiausiai jį stebina žaibiška kolegų pagalba: „Jeigu tau ko trūksta, kažkas kelia nepatogumų ar turi klausimų, tai negausi atsakymo: „Problemą sprendžiame, atsakysime kitą darbo dieną.“ Ne, čia viskas vyksta staiga. Kiekvienas darbuotojas ir jo savijauta čia yra labai svarbi, todėl viskas yra išsprendžiama dar tą pačią dieną.“

Toks pat žaibiškas greitis privalo būti ir sprendžiant kompanijos klientų problemas. A. Balčaitis patvirtina – „Amazon“ skelbiami lyderystės principai iš tiesų būdingi įmonės kultūrai, su kuria jam teko susidurti. Jo manymu, ypač aktualus pats pirmasis, kuris anglų kalba skamba „customer obsession“. Vaizdžiai tariant, darbuotojai serga klientų manija ir kiekvienas sprendimas prasideda ir baigiasi kliento poreikiu. Visi patobulinimai leidžiami tam, kad vartotojui iš tiesų būtų lengviau ir patogiau.

Lietuvis paliudija, kad įmonės orientacija į klientus akivaizdi visur: pradedant jų aptarnavimu ir baigiant kompanijos moto „Mūsų paslaugų kainos niekada nekils, jos tik mažės“. Jo žiniomis, iš tiesų net keletą kartų kai kurios „AWS“ paslaugų kainos buvo sumažintos. „Ar kada teko girdėti posakį, kad jei esi protingiausias kambaryje – esi blogame kambaryje? Drąsiai galiu sakyti, kad per visą savo karjerą čia niekada nebūsite blogame kambaryje“, – juokauja A. Balčaitis. – Turime žmonių, kurie šioje komandoje dirba ir 5, ir 10 metų. Jie nuolat mokosi ir tobulėja spręsdami klientų problemas.“

Anot vaikino, įsidarbinusiems į „Amazon“, labiausiai reikėtų tikėtis, kad aplink suksis talentingi žmonės, iš kurių galima pasisemti begalę patirties. „Čia turi ateiti pasiruošęs pasiimti viską, ką tau duoda“, – sako jis.

Po studijų – akistata su realybe

Nors visuomet buvo pažangus studentas, A. Balčaitis savo karjeros pradžią prisimena nuo to momento, kai studijos artėjo prie pabaigos. Studijuodamas Aidas neskubėjo ieškotis darbo, tuomet labiau dėmesį traukė patys mokslai ir įvairios veiklos studentų sambūriuose. „Studijuodamas gaudavau stipendijas už gerus studijų rezultatus: KTU Informatikos fakulteto, Carol Martin Gruodis fondo. Keli šimtai eurų man atrodė „vau“! Maniau, kad man puikiai sekasi, galiu mokytis ir nedirbti“, – prisimena Aidas.

Vis dėlto padarinius netruko pajusti: studijų pabaigoje ieškodamas praktikos ir galimo darbo jis suprato, kad niekas neskuba priimti į norimas pozicijas. „Jaučiausi prastai, nes grupės draugai turėjo darbo patirties, o aš – stipendijų patirtį“, – nusivylimo pojūtį prisimena vaikinas.

Pasak jo, apmaudžiausia buvo tai, kad dažno IT specialisto svajonė dirbti vadinamajame FAANG („Facebook“, „Amazon“, „Apple“, „Netflix“, „Google“) atrodė nepasiekiama. „Net ir į mažesnes universitete girdėtas įmones negalėjau įsidarbinti. Pavyzdžiui, tuomet nepavyko patekti į „Devbridge“, „Bentley“ ar kitas IT kompanijas“, –  vardija A. Balčaitis.

Po intensyvių paieškų galiausiai jis surado savo pirmąją darbovietę – „Baltic Car Equipment“, besiverčiančią transporto valdymo įrenginių ir sistemų kūrimu. „Ačiū įmonei ir mano vadovui Maksimui Jodai. Labai apsidžiaugiau, kad pagaliau įgysiu tikros darbo patirties, o dar už tai ir atlyginimą gausiu“, – prisimena A. Balčaitis.

Jis teigia, kad per kelerius metus toje įmonėje buvęs nuolankus, tačiau kartu ir iniciatyvus – šios savybės atėjo iš studentų organizacijos RAFES. „Studentų organizacijoje išmokau labai daug, tačiau vienas svarbiausių dalykų buvo mintis, jog svarbu ne tik pačiam mokytis, bet ir naujomis žiniomis pasidalyti su kitais. Paskaitos, mokymai – visur eidavau ir kviesdavau kolegas mokytis kartu.“

Galiausiai po pusantrų metų vaikinas pakilo iki komandos vadovo pozicijos. „Smagu būti įvertintam ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Tačiau, išsipildžius vienai svajonei, tenka galvoti apie kitą. Šįkart pasistengiau sugalvoti kažką nepasiekiamo. Kaip matome dabar, tai ėmė ir išsipildė“, – prisimindamas juokiasi Aidas.

Lemtinga žinutė

Lietuvoje pasirodė „Amazon“ žinutė, kad jie ieško komandos pastiprinimo: „Man tai pasirodė puiki galimybė patikrinti savo įgūdžius ir išbandyti jėgas. Nieko nelaukęs, atsakiau, kad mane tai domina.“

IT specialistas pripažįsta, kad į savo bandymus žiūrėjęs kiek skeptiškai, buvo sunku patikėti galima sėkme. „Jei pradžioje negalėjau įsidarbinti į didesnes IT įmones Lietuvoje, tai ką jau kalbėti apie šią? Sužinojęs, kad pirmas etapas buvo įveiktas sėkmingai, maloniai nustebau. Tačiau tai dar labiau motyvavo, pradėjau nuodugniai ruoštis kitiems etapams.“

Aidas Balčaitis. Asmeninio archyvo nuotr.

A.Balčaitis pasakoja rinkęs informaciją visur, kur įmanoma: „Turbūt, kaip ir kiekvienas, skrodžiau „Google“, žiūrėjau „YouTube“ įrašus ieškodamas bent menkiausios užuominos, ko galiu tikėtis toliau. Sekiau žmones, kurie jau buvo įsidarbinę arba kuriems nepasisekė. Iš esmės stengiausi sužinoti kuo daugiau apie interviu, kad galėčiau būti visapusiškai pasirengęs.“

Jaunuoliui pavyko sudominti galimus darbdavius, taigi jis nuosekliai keliavo per visus tris atrankos etapus. Pirmiausia kompanijos atstovai pateikė internetu išspręsti kelias užduotis per tam tikrą laiką, tada įvyko interviu telefonu. Paskutiniame etape teko keliauti į pokalbį Dubline. A. Balčaitis nežino tikslaus skaičiaus, su kiek kandidatų jam teko konkuruoti, tačiau, jo skaičiavimu, galutiniame etape tokių žmonių galėjo būti apie 30.

Darbo pokalbiams galima pasiruošti, bet reikia tai daryti nuosekliai

A. Balčaičio manymu, nėra paslapties, kuri padėtų įsidarbinti į „Amazon“: „Mūsų jau netoli 800 tūkstančių, tad normalu, kad vieno sėkmės recepto, kaip čia pakliūti, nėra.“

Dar dirbdamas Lietuvoje, A. Balčaitis turėjo galimybę prisijungti prie įdarbinimo proceso ir vertinti kandidatus. Pasak jo, tai padėjo suprasti, kad įmonė, ieškodama kandidato, dairosi ne to, kuris viską moka nuo A iki Z. Ieškoma to, kuris bus šaunus kolega, kartu pasiruošęs išmokti viską nuo A iki Z.

Svajojantiems apie darbą FAANG įmonėse A. Balčaitis rekomenduoja būtinai perskaityti Gayle Laakmanno McDowello knygą „Cracking the Coding Interview“. Joje pateikiami pavyzdžiai, kaip atrodys interviu FAANG įmonėse, siūlomi grafikai, kada ir ką reikėtų pradėti mokytis, temos, kurios yra būtinos norint spręsti užduotis.

„Knygoje yra begalė uždavinių, atsakymų bei analizių. Ar prisimenat matematikos pamokas, kai mokytojas sakydavo, jog gali išspręsti šimtą užduočių žiūrėdamas į atsakymus, bet jei nežinosi proceso, kaip reikia mąstyti, nieko nebus? Knygoje pamoko, ką daryti, jei pamatai uždavinį ir net nenutuoki, nuo ko pradėti. Jei ne ši knyga, greičiausiai manęs čia nebūtų“, – teigia jis.

A. Balčaitis paneigia įsitikinimą, esą techniniai uždaviniai sudaro didžiąją dalį galutinio vertinimo. „Tai tik pusiaukelė. Net jei visas užduotis išsprendei teisingai, tai dar nereiškia, kad interviu sėkmingas. Kita svarbi dalis – elgsenos klausimai, kurie padeda vertintojui įvertinti tave kaip būsimą kolegą.“

Pasak jo, dažniausiai klausiama, kaip elgeisi tam tikroje situacijoje, ką darei tuo metu. Šiems klausimams atsakyti taip pat reikalingas išankstinis pasiruošimas. „Ne tam, kad atsakytum į klausimą „teisingai“, o tam, kad tuo atsakymu parodytum, koks esi žmogus. Siūlau pasidomėti ir vadinamuoju STAR metodu, apie kurį pats sužinojau tik įpusėjus atrankai“, – teigia A. Balčaitis. Anot jo, tai būdas, kuris padeda susisteminti ir tinkamai atsakyti į užduotus klausimus: „Lengviau tampa ne tik klausiančiajam suprasti tavo atsakymą, bet ir tau pačiam suprasti, ką tu nori pasakyti savo atsakymu.“

Svajonės pildosi atkakliems

A. Balčaitis neabejoja – gyvenime būna visko. Vieni labai stengiasi ir nieko nepasiekia, kitiems, atrodo, nusišypso sėkmė. „Tačiau čia, kaip ir sporto salėje, laimi ne sėkmė, o užsispyrimas ir tinkamas laikas. Niekas negimė nei žymiu sportininku, nei puikiu IT specialistu. Tačiau per ilgą laiką ir nuolatinį progresą tie žmonės pasiekė savo svajones. Tai ne tik sėkmė ar genai  – tai didelis atkaklumas siekiant tikslo. Visiems galioja lygiai tokios pačios taisyklės. Kad ir kaip prieštaringai tai skamba, tačiau kiekvienos dienos 20 minučių progresas laimi prieš 2 valandų darbą paskutinę dieną“, – įsitikinęs jis.

Jo nuomone, būtina nusiteikti, kad žmogus, žengdamas progreso keliu, dalyvauja savęs tobulėjimo lenktynėse. Jose varžaisi ne su kitais, o su savimi. „Šiose lenktynėse yra tik du varžovai: praeities tu ir dabarties tu. Kol kiekvieną dieną pavyksta būti geresniam nei vakar, tol esi šių lenktynių nugalėtojas. Tik pats gali pasiekti tai, apie ką šiuo metu svajoji. Pradėk ne rytoj ar pirmadienį, savo 20 minučių pradėk šiandien“, – drąsina A. Balčaitis.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top