Neseniai Anykščių regioninio parko lankytojus pradžiugino naujas objektas, papildęs gamtos kraštovaizdį, – medinė skulptūra. Visai šalia Puntuko akmens atsiradęs meno kūrinys vaizduoja žaltį, apsivijusį medinį stulpą. Nedaugelis žino, jog lietuvių liaudies pasaką atkartojanti skulptūra – KTU alumno ir bendraminčių sumanymas, pagerinęs Gineso rekordą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Deividas Tarulis negali nustygti vietoje. Profesionalaus dziudo kovotojo karjerą palikęs užnugary ir bakalauro laipsnį įgijęs biomechanikos inžinerijos srityje, jis jau spėjo pabuvoti ir superherojaus Žmogaus Voro, ir ugniagesio kailyje. Naujausia jo iniciatyva – aukščiausios pasaulyje medinės statulos statyba. Ši statula pagerino Gineso rekordą.
„Jau beveik dešimt metų dirbu komandoje, su kuria kuriame medines lauko skulptūras. Menininko Valerij Kunigel rankomis gimsta skulptūros, o mes padedame skleisti žinią apie jo darbus ir kartu tobulėti. Bėgant laikui, menininkas tobulino savo įgūdžius kurdamas skulptūras, o mes spartinome ir didinome projektus: dalyvavome tarptautinėse grandininio pjūklo drožėjų varžybose, sukūrėme medinių skulptūrų parką „Praeities takas“, – pasakoja D. Tarulis.
Anykščiuose, šalia Puntuko akmens, įsikūrusiame skulptūrų parke yra daugiau nei 20 menininko sukurtų skulptūrų, tarp jų 4 m mamuto skulptūra, lankytojus žavinčios filmo veikėjo Grūto (angl. Groot) sūpynės, o dabar – ir aukščiausia medinė skulptūra pasaulyje.
Rekordui nustatyti – taisyklių gausa
Projektų valdymu ir idėjų generavimu užsiimantis Deividas sako, jog naujosios skulptūros idėja kilo mąstant, kaip parko lankytojams pasiūlyti ką nors dar nematyto.
„Nuo pat vaikystės mėgau konkuruoti, norėjau būti greitesnis, stipresnis ir išradingesnis nei kiti. Todėl galvodamas, kaip nustebinti parko lankytojus būsimo sezono metu, nusprendžiau padaryti kažką, ko dar nesame darę, kitaip tariant, mesti sau dar sudėtingesnį iššūkį, nes tik tai leidžia tobulėti. Tokių minčių vedamas pradėjau domėtis, kokia yra sukurta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra“, – teigia KTU alumnas.
Iki šiol Gineso rekordų knygoje aukščiausia medine skulptūra pasaulyje buvo laikoma 22,92 m autochtoniška skulptūra, kurią 2008 m. rugpjūčio 19 d. sukūrė Michelis Schmidas. Anot D. Tarulio, tai neatrodė kaip neaplenkiamas aukštis.
Pasak idėjos autoriaus, Anykščių regioninis parkas – ideali vieta kurti naujas istorijas, apie kurias galės kalbėti ateities kartos. Todėl meno kūrinio tematika taip pat pasirinkta neatsitiktinai.
„Teko pasukti galvą, ką atvaizduoti tokioje aukštoje skulptūroje, nes ji turi būti ne tik graži, bet ir techniškai padaroma. Taip pat labai norėjosi pasaulio mastu išgarsinti lietuvišką motyvą, todėl pasirinkau lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, – teigia KTU alumnas.
Tiesa, siekiant pagerinti Gineso rekordo rezultatą, neužtenka vien pastatyti aukštą skulptūrą – kiekvienas rekordas registruojamas atsižvelgiant į griežtas taisykles.
„Kilus šiai idėjai, neturėjau jokių žinių ir patirties su Gineso rekordais, tad viskas prasidėjo nuo bendravimo su Gineso rekordų knygos komanda. Intensyvios diskusijos ir taisyklių aiškinimasis truko ilgiau nei mėnesį. Išsiaiškinę visus nežinomuosius ir oficialiai pateikę prašymą, gavome specialias, būtent šiam rekordui taikomas taisykles ir gaires, kaip turi vykti rekordu pretenduojančios tapti skulptūros gamybos, statybos ir matavimo procesas“, – sako D. Tarulis.
Pagerintas Gineso rekordas
Viena pagrindinių šio rekordo sąlygų – visa skulptūra turi būti pagaminta iš medžio, todėl jos gamyboje negali būti naudojamos metalinės ar kitokios medžiagos meno kūrinį sutvirtinančios konstrukcijos. Sujungiant skirtingas skulptūros dalis taip pat buvo svarbu naudoti tik tuos klijus ar impregnantus, kurie atitiko nurodytus standartus.
„Tam, kad galėtume įrodyti, kaip sujungtos atskiros skulptūros dalys, visą procesą turėjome filmuoti, fotografuoti ir kitaip dokumentuoti, todėl statybos proceso metu turėjome filmavimo komandą, kuri įamžino kiekvieną mūsų žingsnį. Be to, procesą privalėjo stebėti mažiausiai du nepriklausomi liudytojai, jie savo ruožtu pildė ataskaitą ir patvirtino, kad mes laikėmės visų taisyklių“, – teigia D. Tarulis.
Pirmieji žingsniai rekordo link buvo nueiti dar praėjusių metų birželį. Deividas pasakoja, jog menininko V. Kunigel ir už techninius sprendimus atsakingo Virginijaus Tarulio darbas kuriant skulptūrą buvo tiek pat svarbus ir sunkus, kiek ir reikalingų įrodymų fiksavimas, dokumentų rinkimas viso proceso metu.
Galiausiai, nustatant medinės skulptūros aukštį, projekto kūrėjai galėjo pasirinkti: kviesti oficialius Gineso rekordo teisėjus arba samdyti profesionalų atestuotą matininką, kuris atliktų matavimą profesionalia įranga.
„Laikytis visų šių taisyklių buvo įdomi patirtis, nes jos ne tik suteikė projektui didesnę vertę, bet ir davė mums naujos patirties bei žinių. Na, o po visų metų darbo 2023 m. gegužės 18 d. oficialiai įregistravome 25,11 m aukščio skulptūrą. Tai reiškia, jog daugiau nei dviem metrais pagerinome ankstesnį rekordą“, – džiaugiasi D. Tarulis.
Oficialus skulptūros pristatymas lankytojams planuojamas birželio 2 d. 11 val. Anykščiuose esančiame medinių skulptūrų parke „Praeities takas“.
Save atranda įvairiose veiklose
Avantiūros ir prasmingos iniciatyvos Deividui – ne naujiena. Baigęs biomechanikos inžinerijos studijas vaikinas vėliau dirbo ugniagesiu, užsiėmė įvairia papildoma veikla. Daugeliui vaikų jis yra žinomas kaip Žmogus Voras – apsivilkęs superherojaus kostiumą, jis veda įvairias šventes.
„Kažkada esu girdėjęs pasakymą, kad nuo 20 iki 30 metų reikia eksperimentuoti ir išbandyti kuo daugiau veiklų, o nuo 30 iki 40 metų rasti veiklą, kurioje esi geriausias, ir koncentruotis į ją. Galbūt nesąmoningai tą ir darau – eksperimentuoju, nes man viskas įdomu. Aš nežinau, kuo norėčiau būti ateityje, bet tikrai žinau, kad nenoriu užsiimti tik viena veikla“, – teigia D. Tarulis.
Kaip sako profesionalus dziudo kovotojas, jo siekiui išbandyti save didelę įtaką padarė sportas – treneriai Eduardas Vedlūga, Linas Obcarskas ir Petras Vinciūnas, taip pat akademinė aplinka, prisidėjusi prie asmeninio tobulėjimo ir akiračio plėtimo.
„Esu dėkingas universitetui ir ypač Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) dekanui Andriui Vilkauskui, kuris visuomet palaikė ir skatino ne tik siekti žinių, bet ir sportuoti. Pamenu, dar 2017 metais pavyko išvežti KTU vėliavą į pasaulio universitetų žaidynes Taipėjuje, o 2019 m. – Neapolyje. Tai – nuostabios patirtys ir prisiminimai, kurių neturėčiau be KTU atviro požiūrio ir palaikymo“, – teigia D. Tarulis.
Tačiau Deivido visuomeniškumas prasidėjo anksčiau, dar vaikystėje. Tėvai visada skatino užsiimti mėgstama veikla ir palaikė visus jo pasirinkimus. Gineso rekordo siekis jam turi ir asmeninę reikšmę – jį įgyvendino kartu su tėčiu V. Taruliu.
„Tai buvo smagi kelionė su daug iššūkių ir smagiausia, kad tą kelionę galėjau įveikti su tėčiu. Turėsiu ką pasakoti savo anūkams. Tikiuosi, kad Gineso rekordo iniciatyva paskatins aplinkinius drąsiau svajoti ir nebijoti imtis net beprotiškiausių idėjų. Manau, kad tai taps dar vienu pasiekimu, kuriuo Lietuva galės didžiuotis“, – džiaugiasi KTU alumnas.