Pradinis / Kultūra / Apklausa atskleidė vaikų skaitymo įpročius

Apklausa atskleidė vaikų skaitymo įpročius

Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ skelbia knygų mėnesį ir kviečia kauniečius susitikti su pačių įvairiausių knygų autoriais bei jų herojais. Atlikta lankytojų apklausa apie suaugusiųjų ir vaikų skaitymo įpročius atskleidė, kad šiandien vaikai knygų perskaito gerokai mažiau, nei perskaitydavo jų tėvai vaikystėje.

Vaikai skaito, tačiau mažiau

Internetu vykdyta apklausa parodė, kad tik vienas iš šešių perskaito daugiau nei 3 knygas per mėnesį ir tik kiek daugiau negu pusė respondentų vaikų nuo 7 iki 12 metų įveikia vos po 1–2 knygas.  Patys tėvai, būdami tokio amžiaus, skaitė gerokai daugiau: 3–5 knygas perskaitydavo beveik trečdalis tėvų, o 1–2 – keturi iš dešimties tėvų. Apklausa parodė, kad šiandien kas ketvirtas vaikas perskaito mažiau nei vieną knygą per mėnesį.

Psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė aiškina, jog tai yra dėl kasdienių jaunimo veiklų padaugėjimo. Tiek veiklų jų tėvai vaikystėje neturėjo: „Kai mes augome, vaikams daug veiklų nebūdavo: kai orai atšaldavo ir lauke ilgai išbūti nebegalėdavome, grįžus namo, be knygų skaitymo, nelabai kas likdavo. O 7–12 metų vaikai jau turėjo gerus skaitymo įgūdžius ir buvo įpratę daug skaityti. Šiandien situacija visai kitokia – vaikai turi prieigą prie įvairiausių technologijų, kurios leidžia vienu paspaudimu gauti įvairiausios informacijos bei veiklų. Vaikai turi milžinišką kiekį pasirinkimo variantų, kurių dauguma jiems yra pasiekiami itin greitai ir be pastangų, tad natūralu, jog knygos yra skaitomos rečiau.“ Tačiau psichologė atkreipia dėmesį, kad vaikams skaityti būtina ir tėvai turėtų skatinti vaikus tai daryti. Pasak R. Bačiulytės, skaitymas kaip niekas kitas lavina vaikų kūrybingumą, iškalbą ir net fantaziją.

Kaip pažadinti vaikų norą skaityti?

Pasak psichologės psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės, norint, jog vaikas pradėtų skaityti dažniau, jį turi supti knygos: „Vaikai visko išmoksta iš aplinkos, kurioje gyvena, todėl jeigu namie nėra skaitoma, įskiepyti meilę literatūrai bus labai sudėtinga. Žinoma, reikia nepamiršti, jog skaitymas turi būti ne izoliuojantis, o suartinantis laiko praleidimo būdas, todėl labai svarbu su vaikais skaityti kartu, o vėliau ir analizuoti, kas buvo perskaityta. Tai ne tik ugdo vaiko raštingumą, iškalbą, kūrybingumą bei analitinį mąstymą, bet ir kartu padeda formuotis jo vertybėms, visapusiškai ugdo asmenybę bei suteikia  džiaugsmo, bendrumo ir artumo jausmą su tėvais, broliais ar seserimis.“

Su vaikais dirbanti psichologė psichoterapeutė pataria tėvams bent pradžioje skaityti knygas su vaikas kartu, o vėliau paprašyti vaikų vizualizuoti tai, ką perskaitė, – nupiešti piešinį arba surengti šeimai spektakliuką.

Paklausti, kaip dažnai perka knygas savo vaikams, bent kartą per mėnesį nuperkantys knygą atsakė kiek daugiau nei pusė respondentų. O beveik 40 proc. teigė, jog knygą vaikui perka maždaug kartą per pusmetį. Bendrovės „Baltic RED“, valdančios prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, rinkodaros vadovė Rasa Vyšniauskienė teigia, jog knygų pirkimas koreliuoja su jų skaitymu: „Net jeigu tėvai turi daug senų knygų, nauja knyga, kurios vaikas anksčiau nematė, sukelia didesnį susidomėjimą nei sena knyga iš lentynos. Juk ir naują filmą labiau norime pamatyti nei tą, kuris buvo sukurtas prieš 40 metų. Todėl, norint pripratinti vaiką skaityti, svarbu jam duoti skaityti vis ką nors nauja – ar tai būtų knyga iš bibliotekos, ar iš knygyno, ar galbūt pasiskolinta iš kaimynų.“

Knygų mėnuo „Megoje“ prasidėjo susitikimu su menininku Rimu Valeikiu. Jis maždaug šimtui mažųjų skaitytojų pristatė naujausią savo knygą iš „Akvariumo istorijų“ serijos „Lilė ir melo pinklės“. O suaugusiųjų laukia susitikimai su Mantvydu Leknicku, knygos „Kniedytos mintys“ autoriumi, sveikos gyvensenos knygų autoriais Andriumi Pauliukevičiumi ir jo žmona Lika Rae Adams bei knygos herojumi tapusiu Virgilijumi Noreika, kuris pristatys Viktorą Gerulaitį, parašiusį biografiją „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau…“.

„Megos“ klientų internetu vykdomoje apklausoje dalyvavo 22–60 metų Kauno (58,1 %), Kauno rajono (14,9 %) ir Vilniaus (27 %) gyventojai.

 

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top