Kiekvieni namai turi savo garsus: tyliai dūzgiantys buities prietaisai, traškančios medinės grindys, vaikų šurmulys, spragsintis židinys, paukščiai ant stogo ar gretimame bute leidžiamo vandens švokštimas – visa tai sudaro kasdieninę garsų kakofoniją namuose. Prie savo namų garsų dažniausiai esame įpratę ir diskomfortą pajaučiame tik tada, kai atsiranda netikėtas triukšmas, pavyzdžiui, kaimynai remontuoja būstą arba kas nors leidžia trankią muziką.
Tačiau, vertindami vien iš klausos, subjektyviai, sunkiai galime nustatyti, kada mūsų namus pasiekiantys garsai yra tik erzinantys, o kada jau kenksmingi mūsų sveikatai, kada ir kokių priemonių reikėtų imtis norint pagerinti situaciją namuose.
Į šiuos klausimus atsako Akustinių tyrimų centro atstovas Andrius Oskominas.
Koks triukšmas yra kenksmingas žmogui?
Teigiama, kad triukšmas, mažesnis nei 80 decibelų, nesukelia klausos pažeidimų, tačiau svarbus ne tik poveikis klausai.
Tai, kad triukšmas yra žalingas, turintis ilgalaikių pasekmių šiuolaikinio miesto atributas ir dėl jo kyla įvairiausių susirgimų bei sutrikimų, yra pripažinę Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Buvo priimta direktyva, kurioje pažymima, kad, siekiant užtikrinti aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugą, vienas iš tikslų yra apsauga nuo triukšmo. Taip pat aplinkos triukšmas įvardytas kaip viena pagrindinių Europos aplinkos problemų. Komfortiškoje, tylioje aplinkoje mes dirbame efektyviau, ilsimės kokybiškiau, taip taupomos sveikatos priežiūros lėšos, didinamas produktyvumas ir esame tiesiog laimingesni.
Kas dažniausiai tokį triukšmą sukelia?
Klausą pažeidžiantį triukšmą sukelia įvairūs gamybos pramonės įrenginiai, muzikos instrumentai (pvz., džiazo ansamblis sukelia 105–120 dB garsą ir prilygsta triukšmingų pramonės įmonių cechams).
O poilsį ir ramybę dažniausiai trikdo iš išorės sklindantys garsai – automobilių, lėktuvų ar traukinių sukeliamas triukšmas, taip pat vidaus aplinkos šaltiniai – buitinė technika, vandentiekio sistema, vėdinimo sistema, kaimynų muzikiniai centrai ar televizoriai, pianino grojimas ir daugelis kitų.
Ar gali tokį triukšmą sukelti įprasti daugiabučio ir gatvės garsai? Ar skiriasi triukšmo „normos“ dienos ir nakties metu?
Taip ir yra. Triukšmo šaltiniai yra įprasti, tačiau nepageidautini ir dirginantys. Leistinas triukšmo ribinis paros dydis skirstomas į dienos, vakaro ir nakties. Dienos metu (nuo 7 iki 19 val.) leistinas iki 45 dB garso lygis, vakare (nuo 19 iki 22 val.) iki 40 dB, naktį (nuo 22 iki 7 val.) iki 35 dB. Bet pažymėtina, kad vakare ir naktį reikia laikytis rimties ir nesiimti triukšmingos veiklos, kuri dirgintų kaimynus.
Kaip skiriasi triukšmo situacija daugiabučiuose ir nuosavuose namuose?
Nuosavuose namuose vienintelis nevaldomas triukšmo šaltinis yra sklindantis iš aplinkos, tai dažniausiai – automobiliai, geležinkeliai ar pramonės objektai. Vidaus triukšmo šaltinius, garso lygį ir jų veikimo laiką gali pats reguliuoti, o tai būtų neįgyvendinama daugiabutyje. Dažniausiai akustinis komfortas yra kur kas didesnis nuosavuose namuose.
Kas blogiau – nuolatinis, tačiau mažesnio garso triukšmas ar retas, tačiau labai didelis triukšmas?
Ilgalaikis 30–40 dB triukšmo lygis gali sukelti nerimą ir nemigą, 50–60 dB dirbant protinį darbą kelia įtampą ir neigiamą psichologinį poveikį, garso lygis iki 70 dB kelia fiziologines reakcijas ir yra galimi pokyčiai organizme, o 80–90 dB gali sukelti klausos sutrikimus.
Kokias rekomendacijas teikiate žmonėms, kaip apsisaugoti nuo triukšmo?
Išorės aplinkos triukšmą mažina akustiniai ekranai, želdiniai, kokybiški langai. Vidaus aplinkos ir inžinerinės įrangos triukšmo sklidimas priklauso nuo sienų, perdangų, fasadų, durų garso izoliavimo rodiklių. Jei konstrukcijos suprojektuotos ir įrengtos tinkamai, tada triukšmas neturėtų varginti. Papildomas garso izoliacijos įrengimas yra komplikuotas, nes mažinamas kambarių plotas ir kartais tai gali būti neefektyvu.
Kas yra akustiniai tyrimai ir kada jie reikalingi?
Bendrąja prasme akustika – tai visa tai, ką girdime. O moksliškai tai – mokslas apie mechaninių bangų sklidimą dujose, skysčiuose ir kietuosiuose kūnuose. Akustiniai tyrimai reikalingi atiduodant pastatus eksploatacijai po tokių statybos darbų, kaip nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, arba keičiant pastatų paskirtį. Taip pat atliekami matavimai ir esant skundams dėl nepageidaujamo triukšmo, pavyzdžiui, dėl triukšmingos vėdinimo sistemos, lifto, kavinės, pramoninių objektų.
Kaip vyksta tyrimas?
Jei matuojamas triukšmas patalpoje ar vietovėje, tai tiesiog atliekami garso lygio matavimai tam tikrą laiką garso lygio matuokliu. Rezultatai turi neviršyti reikalavimų, nustatytų Lietuvos higienos normose.
Tačiau jei atliekami konstrukcijų (sienų, perdangų, fasadų, durų) garso izoliavimo rodiklių matavimai, tai naudojami dirbtiniai triukšmo šaltiniai (garsiakalbis su stiprintuvu, smūgio mašina) ir garso lygio matuoklis. Tuomet šia įranga išmatuojami rodikliai, kuriuos galima įvertinti palyginus su ribinėmis vertėmis ir nustatyti akustinio komforto klasę.
Kaip atliekamas garso izoliacijos būste tyrimas pamatysite jau šį sekmadienį TV3 laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“.
TV3 nuotr.