Kinija gana operatyviai suvaldė pandemijos krizę. Ar toks pats sėkmingas bus ir Kinijos ekonomikos atsigavimas? Ar tai padės atsitiesti kitoms pasaulio šalims?
Vaida Pilinkienė 
Raminta Benetytė
Kinijos ekonomikos augimo tempai pastaruosius keliolika metų buvo tikrai įspūdingi: pastaruosius 12 metų ji augo vidutiniškai 9 proc. Net ir globalios finansų krizės akivaizdoje 2008–2009 m. Kinija išėjo kaip laimėtoja.
Žinoma, tai įvyko dėl milžiniškų paskolų JAV ir ES, išaugusios vidinės paklausos. Šiuo laikotarpiu šalis sugebėjo padidinti savo bendrąjį vidaus produktą (BVP) vidutiniškai 9 proc. (2008 m.), o vienas didžiausių ekonomikos augimų buvo užfiksuotas 2010 m. – tuomet Kinija pasiekė 12,5 proc. BVP augimą – tai vienas didžiausių teigiamų pokyčių nuo 1994 metų.
Kaip Kinijos ekonomiką paveikė pandemija?
Pasaulinės pandemijos akivaizdoje Kinijos BVP 2020 m. pirmąjį ketvirtį smuko 6,8 proc., palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu („Bloomberg PRO“ duomenys, KTU EVF „Bloomberg Lab.“, 2020).
Labiausiai sutrikusios veiklos dėl ligos, panikos, nežinomybės ir baimės komplekso paveikė Kinijos pramonės sektorių (–9,6 proc.), t. y. apdirbamąją pramonę ir statybą, kurios iki pandemijos augo sparčiausiai ir turėjo didžiules perspektyvas (realaus BVP augimas 2019 m. pabaigoje siekė apie 7 proc.).
Mažiausiai nukentėjo Kinijos žemės ūkio sektorius (žemės ūkis, žuvininkystė, miškų ūkis, medžioklė ir žaliavų gavyba (anglis, nafta, metalo rūda) – jis smuko –3,2 proc. Šis sektorius iki pandemijos 2019 m. augo 3–4 proc.
Galiausiai Kinijos paslaugų sektorius (paslaugų teikimas, vadovavimas ir pramoninių gaminių platinimas) smuko –5,2 proc., o iki pandemijos paslaugų sektorius augo apie 5–6 proc.
Kritimo pabaiga?
Ar tai jau Kinijos ekonomikos kritimo pabaiga? Kokie veiksniai galėtų paspartinti šios šalies ekonomikos atsigavimą ir kaip tai turėtų įtakos kitų šalių ekonomikoms?
BBC duomenimis, švelnėjant karantino sąlygoms, šiuo metu 22 proc. Kinijos įmonių atnaujino savo įprastą veiklą, o dar beveik 25 proc. tikisi atkurti įprastą verslo ritmą jau 2020 m. balandžio pabaigoje.
Beveik pusė Kinijos darbdavių planuoja išlaikyti tą patį darbo vietų skaičių ir darbo užmokestį, kaip buvo iki pandemijos. Dėl to įmonės nemažina planuotų investicijų ir siekia patenkinti ne mažiau nei 60 proc. buvusios vietinės paklausos, priklausomai nuo pramonės šakos.
Šiuo metu pagrindinės kliūtys greitesniam Kinijos ekonomikos atsigavimui yra eksporto sumažėjimas ir paklausos šokas. Beveik 20 proc. Kinijos BVP sudarantis eksportas 2020 m. pirmąjį ketvirtį patyrė apie 20 proc. kritimą ir objektyvių priežasčių kiek sušvelninti šį smūgį teks palaukti.
Virtuvės reikmenis pakeitė kaukės
Didžiausios Kinijos prekių eksporto rinkos – JAV, ES, Kanada ir kt. – vis dar balansuoja ties pandemijos piku ir ekonominiu užsidarymu, o jų ekonominės prognozės didelės vilties neteikia. Vienintelė prekių grupė, bent kiek padedanti subalansuoti eksporto netekimą, yra apsauginės kaukės ir susiję produktai. Netgi Kinijos gamyklos, kurios iki pandemijos gamino virtuvės reikmenis, dabar tapo apsauginių kaukių gamintojomis.
Pandemijos nulemtas paklausos šokas Kinijai kelia nemažai iššūkių. Įprasta praktika, kai, siekiant sumažinti paklausos šoko pasekmes, į pagalbą ateina centriniai bankai, taikydami įvairias ekonomikos stimuliavimo priemones.
2008 m. Kinijos centrinis bankas gana sėkmingai atgaivino šalies ekonomiką, išstumdamas didžiulį 590 mlrd. JAV dolerių ekonomikos stimuliavimo paketą, lygų 13 proc. tuometinio jos BVP. Palyginkim: JAV ir Japonija į savo vietines rinkas įliejo atitinkamai 152 ir 100 mlrd. dolerių.
Ar pavyks Kinijai pakartoti šį sėkmingą scenarijų? Deja, prognozės gana miglotos. Tiesa yra ta, kad per pastaruosius 12 metų Kinija turėjo gana didelę skolų naštą ir neatrodo, jog norėtų pasaulio ekonomikos problemas įvardyti „kaip savo“.
Bendrovės „Rhodium Group“ duomenimis, bendras Kinijos bankų turtas nuo 2008 m. iki 2019 m. padidėjo 4,5 karto ir sudaro 41,8 trln. JAV dolerių, arba pusę pasaulio BVP. O Kinijos BVP per tą patį laikotarpį padidėjo 3 kartus, vadinasi, didžioji Kinijos ekonomikos augimo dalis buvo „pasiskolinta“, o ne „užsidirbta“.
Tuo labiau kad Kinijos prezidentas Xi Jinping yra išsakęs nuomonę prieš paskolų augimą ir ekonomikos stimuliavimą. Prieštaravimas šiems teiginiams reikštų tam tikras politines pasekmes. Be to, svarbu ir tai, kad paklausos augimą gali riboti socialinės ir psichologinės priežastys: dalis žmonių gali sumažinti vartojimą dėl baimės išeiti iš namų ir apsikrėsti, atsisakydami ne pirmo vartojimo prekių.
Vis dėlto Kinija nėra visiškai abejinga savo ekonomikai. Tik šį kartą priemonės yra nukreiptos ne į pasaulio gelbėjimą, o greičiau į savo įmonių stiprinimą ir vidaus paklausos skatinimą.
Jau įvestos ekonomikos skatinimo priemonės, susijusios su mokesčių mažinimo, atidėjimo sprendimais, bankams siūloma susilaikyti nuo skolų išieškojimo, ieškoma sprendimų, kaip išlaikyti valstybinių įmonių darbuotojus, spartinami infrastruktūros ir būsto statybos projektai.
Akivaizdu, kad eksportų rinkų izoliacija bei tiekimo grandinės sutrikimai skatina Kinijos valdžią atsigręžti į savo ekonomiką, ieškoti naujų vidinės ekonominės politikos skatinimo priemonių ir didinti paklausos potencialą Kinijos ribose.
Vaida Pilinkienė, KTU ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, ir Raminta Benetytė, KTU ekonomikos ir verslo fakulteto doktorantė