Nors koronaviruso pandemija jau įsibėgėjusi, tačiau turbūt dar ne visi turime pakankamai žinių apie tai, kas yra virusai ir kaip jie plinta, todėl visuomenėje pasigirsta įvairių sąmokslo teorijų. Virusai yra neląstelinės sandaros patogenai, kurių dauginimuisi reikalingos šeimininko ląstelės. Tradiciškai jie priskiriami prie mikroorganizmų, nors turėtų būti vadinami nanoorganizmais, nes virusų dydis svyruoja nuo maždaug 20 iki 300 nanometrų. Dėl savo mažo dydžio virusai nėra stebimi tradiciniu šviesiniu mikroskopu, jiems pamatyti reikalingas elektroninis mikroskopas.
Koronavirusai yra virusų grupė, kuri sukelia infekcines ligas žinduoliams ir paukščiams. Tai yra 60–220 nanometrų dydžio viengrandininiai apvalkalą turintys RNR virusai, kurie dauginasi ląstelių citoplazmoje. Jie yra pavadinti taip todėl, kad stebint elektroniniu mikroskopu virionai yra panašūs į karūnas. Jie sukelia kvėpavimo takų infekcijas, kurių požymiai dažnai panašūs į paprasto peršalimo, tačiau taip pat gali sukelti tokias pavojingas ligas, kaip sunkus ūmus respiracinis sindromas (angl. severe acute respiratory syndrome, SARS) arba Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (angl. Mildle East respiratory sindrome, MERS).
Yra sąmokslo teorija dėl viruso kilmės, kad jis galėjo būti sukurtas laboratorijoje ir netyčia ar tyčia paskleistas. Moksliniame straipsnyje žurnale „Nature Medicine“ teigiama, kad viruso prisirišimas prie receptoriaus, per kurį šis patenka į ląstelę, nėra idealus. Taip pat genetiniai duomenys apie virusą rodo, kad jis nėra sukurtas jau žinomo viruso pagrindu. Dėl SARS-CoV-2 viruso didžiausio panašumo į šikšnosparnių virusus manoma, kad šie yra žmogaus viruso rezervuaras. Taip pat nustatyta, kad Javos skujuočiai (Manis javanica, panašūs į šarvuočius ir skruzdėdas) turi panašiausią į žmogaus receptoriaus surišimo domeną. Baltymo, kuris prisiriša prie receptoriaus, glikozilinimas taip pat negalėjo atsirasti dėl viruso auginimo ląstelių kultūrose laboratorijoje, nes tam reikia imuninės sistemos. Dėl šių priežasčių manoma, kad virusas nėra sukurtas laboratorijoje.
Virusui išplitus pasaulyje, šalys stengiasi suvaldyti jo plitimą taip, kad šis neperkrautų šalių medicinos sistemų ir visi sunkūs ligoniai galėtų būti gydomi ligoninėse. Vienoms šalims sekasi geriau, kitoms blogiau. Taivanas yra viena iš tų šalių, kurioje užfiksuotas labai mažas susirgimų skaičius. Ši 23 mln. gyventojų šalis, atlikusi daugiau nei 60 tūkst. testų, iki šiol užregistravusi 429 susirgimus ir 6 mirties atvejus. JAMA (The Journal of the American Medical Association) aprašė priemones, kuriomis buvo siekiama užkirsti kelią SARS-CoV-2 viruso patekimui į šią salą. Tarp jų – sveikatos apsaugos duomenų bazės sujungimas su imigracijos ir muitinės duomenų bazėmis siekiant nustatyti keliautojų į užsienio šalis susirgimų riziką bei karantino kontrolę mobiliaisiais telefonais. Taip pat vyriausybės lėšos ir kariuomenė buvo pasitelktos apsauginių kaukių gamybai. Sausio 20 d. šios šalies vyriausybė turėjo 44 mln. chirurginių kaukių, 1,9 mln. N95 standarto respiratorių bei 1100 neigiamo slėgio palatų. Taip gerai pasiruošti šiai šaliai padėjo SŪRS protrūkis, po kurio 2004 buvo įkurtas Nacionalinis sveikatos valdymo centras.
Šiuo metu mes esame pandemijos viduryje, kuri praeis su mažesniais ar didesniais nuostoliais. Jau dabar ji kelia rimtus politinius, ekonominius ar net egzistencinius klausimus. Kas geriau tokių pavojų akivaizdoje: rytietiška valdžios ranka ar vakarietiškos žmogaus laisvės? Šiaurietiškas atstumas ar pietietiškas artumas tarp žmonių? Taip pat įdomu, kokiu lygmeniu geriausiai yra suvaldoma situacija: ES, nacionaliniu valstybių, regionų ar savivaldybių? Kaip išvengti minios bedarbių ir atgaivinti ekonomiką?
Matome, kad po pradinio šoko, kai buvo uždarytos sienos ir visos šalys pradėjo suktis kaip išmanydamos norėdamos nusipirkti reikiamų testų, apsaugos priemonių bei plaučių ventiliavimo aparatų ir Lietuvoje nebuvo galimybių atlikti pakankamai SARS-CoV-2 testų, padėtis kur kas pagerėjo. Testams atlikti į Lietuvą buvo atgabentas pakankamas kiekis reagentų, tai leido atlikti tyrimus ne tik Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL), bet ir regioninėse ligoninėse bei nacionaliniuose institutuose. Taip pat rinkinius testavimui pradėjo gaminti Vilniuje veikianti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Pabradėje esanti įmonė „Intersurgical“ pradėjo gaminti respiratorius, reikalingus medikų apsaugai. Dėl koronaviruso labiausiai buvo paveiktos medicinos įstaigos, pagyvenusių žmonių globos namai ir juose dirbantys medikai.
Kitas svarbus šios pandemijos poveikio aspektas yra, žinoma, ekonomika. Lietuvos Vyriausybė paskelbė ekonomikos gelbėjimo planą, ji ir ES ekonomikos gaivinimui yra pasiryžusios skirti milijardus eurų. Po mėnesio ar dviejų, peržengus susirgimų skaičiaus piką, Vyriausybė turės išlaviruoti tarp viruso suvaldymo ir ekonominių veiklų atkūrimo. Čia bus labai svarbus psichologinis efektas, kad žmonės nebijotų grįžti prie įprastinės veiklos. Matome, kad Kinijoje, atsidarant parduotuvėms, kavinėms, gamykloms, žmonės vis tiek elgiasi labai atsargiai. Gali būti, kad karantinas paveiks bendravimo įpročius ilgam, o grįžimas prie kasdienių darbų bus lėtas ir kontroliuojamas.
Tikėtina, kad kita tokio lygio kaip šiandien pandemija užgrius po keliasdešimt ar šimto metų. Tokia buvo „ispaniškojo“ gripo pandemija 1918–1920 metais, kai mirė 50–100 mln. žmonių. Atsirandant antibiotikų ir antivirusinių vaistų, vakcinų gamybos metodų ir vystantis interneto technologijoms, leidžiančioms efektyviai karantinuoti užsikrėtusius žmones, mes turime kur kas daugiau galimybių išvengti didelio aukų skaičiaus dabar ir ateityje. Tam atsakingos institucijos ir visuomenė turi išmokti praeities ir dabarties pamokas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas dr. Jaunius Urbonavičius