Lietuvos šeimoms daugiau keliaujant, apsistojant užsienio šalyse, kuriant mišrias šeimas, vis dažniau susiduriama su vaikų dvikalbyste. Net ir Lietuvoje gyvenantys tėvai dažnai jau darželinio amžiaus vaikus veda į užsienio kalbos mokyklėles, būrelius norėdami, kad jie kuo anksčiau išmoktų užsienio kalbos ir taip klotų pagrindus geriems mokslų rezultatams bei karjerai.
Dviejų „Mažųjų ekspertų mokyklos“ specialisčių – edukologės dr. Austėjos Landsbergienės ir logopedės Kristinos Jurevičiūtės – paklausėme, ar verta ikimokyklinukus mokyti užsienio kalbos. Išsakytos dvi skirtingos nuomonės galbūt padės tėvams lengviau apsispręsti.
Logopedės Kristinos Jurevičiūtės patarimai
Nereikėtų vaiko leisti į užsienio kalbos pamokėles, kol jis neišmoko taisyklingai tarti lietuvių kalbos garsų. Pavyzdžiui, populiariausia Lietuvoje anglų kalba yra lengvesnė tiek tarimo, tiek gramatikos prasme. Vaikai ją greitai perpranta, yra imlūs, tačiau dažnu atveju nukenčia gimtoji lietuvių kalba.
Kartais tėvai, kurie abu kalba, tarkim, rusiškai, sumano atiduoti vaiką į lietuvių darželį, kad šis išmoktų lietuvių kalbos. Prieš žengiant tokį žingsnį, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius: išėjimas į darželį ir taip yra stresas, o patekimas į kitos kalbos aplinką vaikui yra dvigubas smūgis. Dažnai toks į nepažįstamą kalbinę aplinką iškeltas vaikas tiesiog susiranda savo kalba kalbantį draugą ir neieško daugiau kontaktų. Taip nukenčia ne tik jo psichologinė būsena, bet ir socialinis gyvenimas – jis turi mažiau draugų, pasitiki tik jam suprantama kalba bendraujančiais žmonėmis.
Klaida, kurią dažnai daro dvikalbės šeimos, – bendrauja su vaiku bet kuria kalba. Kad vaikui būtų lengviau suprasti, kiekvienas iš tėvų turėtų su juo kalbėti savo gimtąja kalba. Tada vaikas susieja kalbą su konkrečiu asmeniu ir greitai išmoksta atsakyti ta kalba, kuria į jį kreipiamasi.
Edukologės dr. Austėjos Landsbergienės patarimai
Maži vaikai yra imlesni kalboms. Jei vaikas pradeda mokytis užsienio kalbos iki septynerių metų amžiaus, gali būti, kad jo antrosios kalbos pojūtis bus toks pat geras, kaip ir gimtosios. Kelias kalbas mokantys vaikai auga kūrybingesni, turi platesnį žodyną, lengviau sprendžia problemas, yra atviresni pasauliui. Tyrimai rodo, kad jų smegenyse susiformuoja daugiau neuronų jungčių ir ateityje tokiems vaikams lengviau išmokti ir kitų kalbų.
Išleistas į kitakalbį darželį vaikas iš tiesų gali jausti stresą, susidurti su adaptacijos sunkumais. Tačiau jeigu nėra kitos išeities arba tėvai yra tvirtai apsisprendę ir mano, kad mokėti naują kalbą vaikui bus geriau, adaptacijos sunkumai neturėtų atbaidyti. Iššūkį, su kuriuo susidurs vaikas, palengvinti galima užmezgus ryšį su darželio auklėtojais, pasikviečiant naujuosius draugus į svečius, kalbantis su vaiku apie jam kylančias problemas ir emocijas, kartu ieškant sprendimo būdų. Dauguma vaikų yra imlūs naujovėms ir greitai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų.
Abi specialistės pritaria, jog tai, ar vaikui reikia mokytis užsienio kalbos, visų pirma turi spręsti tėvai, nes tik jie geriausiai pažįsta savo vaiką. Reikėtų atsakyti į kelis pagrindinius klausimus: kas vaikui patinka, kuo jis domisi? Ar pats vaikas nori mokytis užsienio kalbos? O gal jam labiau patiktų sportuoti, muzikuoti? Pagrindinis „stop“ signalas – vaikas yra pavargęs nuo darželio ar kitų veiklų, nori ramiai pabūti namuose su mama ir tėčiu, pailsėti. Prievarta tikrai nesuteiks norimo rezultato. Reikėtų palaukti – gali būti, kad po metų ar kelerių vaikas jau bus pasirengęs papildomoms veikloms.
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ archyvo nuotr.