Šiais laikais ypač išaugo žaliavų ir maisto produktų įvairovė, žmogaus organizmas gali gauti reikalingų medžiagų iš skirtingų produktų. Mokslininkų dėka apie maistą ir jo naudą ar žalą žinoma kur kas daugiau nei anksčiau. Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis mano, kad ateityje paprasto maisto tiesiog nebus. Jį pakeis funkcinis maistas, o mūsų valgiaraštis bus sudarytas atsižvelgiant į kiekvieno individualų genofondą.
Maistas taps vaistu
Pastaruoju metu tobulinami tyrimai, kokios medžiagos gali padėti apsisaugoti nuo tam tikrų ligų. Pagrindinės maisto funkcijos – aprūpinti organizmą energija ir „statybinėmis“ medžiagomis, taip pat pagerinti žmogaus savijautą, sveikatą, padėti apsisaugoti nuo tam tikrų ligų. Todėl vis labiau populiarėja funkcionalusis maistas, kuris ateityje tiesiog išstums paprastą ar tuo labiau greitąjį maistą.
Funkcionalusis maistas – tai plataus vartojimo kasdien arba dažnai valgomas maistas, kuris, be teigiamo mitybinio poveikio, žmogaus organizmui daro ir teigiamą fiziologinį poveikį. Šiuo metu jau gaminami produktai, daugiausia iš augalų, kurie, pavyzdžiui, gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo. Mokslininkas pasakoja, kad ir Lietuvos parduotuvių lentynose yra toks geriamasis jogurtas, kurio pavartojus dvi savaites cholesterolio kiekis plazmoje sumažėja 15 procentų. Tokių produktų kuriama vis daugiau, tačiau pats procesas nėra paprastas. „Negali tiesiog įdėti kokios nors naudingos medžiagos ir sakyti, kad tai – funkcinis maistas. Reikalingi išsamūs moksliniai ir klinikiniai tyrimai. Reikia įrodyti, kad valgant pasirinktą produktą tam tikrą laiką konkreti žmogaus organizmo funkcija pasikeičia teigiamai“, – apie tyrimų procedūrą pasakoja R. Venskutonis.
Profesoriaus nuomone, žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis ar turintiems riziką susirgti kokia nors paveldima liga, šis maistas taps neatsiejama mitybos raciono dalimi. Visuomenė galės rinktis iš labai įvairaus asortimento produktų. Tiesa, maisto papildai, kurie nėra nei maistas, nei vaistas, išliks. Tačiau vaistų asortimentas turėtų sumažėti, nes kai kurios jų funkcijos bus tiesiog perkeliamos į maisto produktus.
Genetiniais duomenimis pagrįsta mityba
Prieš keturiolika metų mokslininkai prestižiniame žurnale paskelbė, kad žmogaus genomo mįslė įminta. Nuo to laiko sparčiai pradėjo plėtotis nutrigenomikos mokslas, tyrinėjantis mitybos poveikį genams ir audiniams. Atliekama vis daugiau tyrimų ir įrodoma, kad įvairios ligos priklauso nuo genetinės informacijos, o genetika ypač susijusi su mityba. Žinant genomą galima parinkti tinkamą mitybą konkrečiam individui. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės turi polinkį susirgti vienos rūšies vėžiu, todėl jiems reikia vartoti tam tikras augalines medžiagas, kuriose yra komponentų, cheminių medžiagų, slopinančių vėžinį geną, ir rizika susirgti mažėja. Tačiau yra medžiagų, kurios gali ir skatinti vėžinį geną, tuomet rizika susirgti tam tikros rūšies vėžiu didėja. Todėl žmogui pravartu žinoti savo genetinę informaciją ir pagal tai keisti maitinimosi įpročius. Ateityje tokia individuali mityba taps kasdienybe.
„Dabar galime pateikti rekomendacijų tik žmonių grupėms: pavyzdžiui, kiek vaikams ar sportininkams, protinį ar fizinį darbą dirbantiems asmenims reikia konkrečių medžiagų. O įsivaizduokite, kad ateityje kiekvienas iš mūsų gaus tokias, kiekvienam asmeniškai paruoštas ir individualiam genomui tinkamas rekomendacijas“, – apie ateities perspektyvas kalba profesorius.
Ateities specialistai padės maitintis tinkamai
Kiekvienas naujas mokslas lemia ir naujų specialistų rengimo būtinybę. Norint nustatyti ir tinkamai parinkti genetiniais duomenimis pagrįstą mitybą, bus neapsieinama be genomikos-mitybos specialistų. Pati genomo nustatymo procedūra pinga kiekvienais metais, greitu laiku tai taps prieinama kiekvienam norinčiajam. Profesoriaus teigimu, netolimoje ateityje ji turėtų kainuoti keliasdešimt litų. Nustačius individo genomą, bus galima sužinoti, kokių produktų jis turėtų vengti, norėdamas išvengti tam tikrų ligų, o kokius funkcinius produktus patartina vartoti, kad galėtų sumažinti esamus negalavimus.
„Genetinė informacija bus užrašyta elektorinėje laikmenoje, ir jos duomenis bus galima papildyti atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus. Mokslas nestovi vietoje ir kiekvienais metais atrandama naujų genų, kurie turi polinkį į kokią nors ligą. Ateityje turėtų atsirasti ir daugiau informacijos apie medžiagas, kurios slopina genus. Visa tai turėtų padėti tobulinti genetiniais duomenimis pagrįstą mitybą“, – mokslo perspektyvomis dalijasi KTU profesorius.
Išmaniosios maisto pakuotės
Kartu su naujaisiais mitybos tyrimais tobulėja ir maisto pakuotės. Išrastos išmaniosios, aktyviosios maisto pakuotės, kurios atlieka konkrečias funkcijas. Populiarėja antioksidantinės pakuotės ir pakuotės, kuriose inkorporuojamos antimikrobinės medžiagos, padedančios apsaugoti maistą nuo užkrėtimo. Kai kuriems produktams aplinkoje, kurioje mes gyvename ir kurioje yra 20 procentų deguonies, yra sunku išlikti šviežiems, todėl pakuotės padeda palaikyti tam tikrą atmosferą. Taip išsaugomas prekės šviežumas, kvapas ir skonis. Ateityje pačios pakuotės „praneš“, ar maistas tinkamas vartoti, ar nepakito jo maistinė vertė.
Apie maisto ateities perspektyvas pasakoja prof. R. Venskutonis: http://www.youtube.com/watch?v=fiSSoEbcwg0
KTU informacija