Pradinis / Šeima ir sveikata / Atidėliojimas – kaip jį įveikti?

Atidėliojimas – kaip jį įveikti?

Naują mokslo metų semestrą studentai dažnai pradeda išsikeldami naujus akademinius tikslus, pvz., „padidinti savo bendrą pažymių vidurkį“, „skirti daugiau laiko namų darbams“, ar apskritai tikėdamiesi, jog naują semestrą viskas vyks daug geriau: „daugiau mokysiuosi“, „skaitysiu papildomą literatūrą“ ir pan. Vis dėlto įpusėjus semestrui pastebime, kad vis dažniau atidėliojame savo darbus, dažniau laiką praleidžiame klausydami naują tinklalaidės epizodą ar internete atlikdami testą „Ką apie jus pasako deserto pasirinkimas?“. Jeigu pastebėjome, kad sunku siekti išsikeltų tikslų, dažniau darome kažką kitą, o ne mums svarbias užduotis, pvz., nerašome baigiamojo darbo ar nesiruošiame namų darbo pristatymui – gal laikas pagalvoti apie tai, kad mes atidėliojame (angl. „procrastinating“)?

Tadas Vadvilavičius

Atidėliojimas – kas tai?

Viena vertus, atidėliojimas tapo savotišku kultūrinu elementu, nes apie jį „kalba visi“, juo „užsiima visi“, o kur dar daugybė „memų“, kurie skirti pasijuokti iš savęs ar iš draugų, atidėliojančių darbus. Tai gal atidėliojimas tikrai yra tai, su kuo mes paprasčiausiai gyvename? Vis dėlto, psichologų akimis, atidėliojimas yra specifinis psichologinis reiškinys, kuris gali turėti nemažai neigiamos įtakos žmogui.

Dažnai atidėliojimas yra laikomas tinginiavimo forma arba tiesiog negebėjimu valdyti savo laiko, tačiau šių trijų reiškinių suplakti į vieną negalima. Atidėliojimą reikėtų suprasti kaip asmens savanorišką svarbios veiklos atidėjimą tolesniam laikui, neturint konkrečios, logiškos ir (ar) racionalios priežasties. Pagalvokime, kiek kartų ėjome plauti indų, siurbti kambario, atrašyti į nesvarbius laiškus ar panašiai užuot pagaliau atlikę turimas užduotis. Psichologų teigimu, atidėliojimas vyksta ne todėl, kad žmogus jaučiasi pavargęs ir fiziškai nebegalintis atlikti savo veiklos, ir ne dėl to, kad nemoka planuoti savo laiko. Žmonės yra linkę atidėlioti svarbias užduotis todėl, kad nori išvengti tam tikrų neigiamų emocijų ar neigiamo patyrimo, susijusio su ta užduotimi. Tyrimai atskleidžia, kad atidėliojimas susijęs su asmens sunkumais dorotis su stresu ir neigiamomis emocijomis. Kitaip tariant, atidėliojimas tarsi atlieka gynybinę funkciją, nes leidžia žmogui išvengti su užduotimi susijusio neigiamo patyrimo, kurio nemokame ir negalime sukontroliuoti.

Galbūt kiek vyresni studentai prisimena amerikietišką serialą „Malkolmas vidurinysis“ (angl. „Malcolm in the Middle“). Vienoje serialo serijoje pagrindinis veikėjas Malkolmas norėjo nuvykti aplankyti savo geriausio draugo, po operacijos gulinčio ligoninėje. Tačiau beveik visos serijos metu rodoma, kaip Malkolmas suranda papildomos, dažnai netgi nesvarbios veiklos ir vis nukelia savo vizitą. Arba visiems geriau žinomame animaciniame seriale „Simpsonai“ (angl. „The Simpsons“) Mardžė Simpson pažadėjo aplankyti kalėjime esantį asmenį. Visgi Mardžė vis rasdavo kitų veiklų, kurios nukreipdavo jos mintis, ir ji to asmens neaplankė. Abu personažai nuspręsdavo užsiimti nebūtina, niekaip nesusijusia veikla. Ši nutolindavo juos nuo pagrindinės užduoties (vizito), kuri jiems kėlė nemalonius jausmus (konkrečiai – baimę). Bet atidėliojimo pavyzdžių neverta ieškoti taip toli – tyrimai rodo, kad daugiau kaip 50 proc. studentų įsitraukia į atidėliojimą, o vieni tyrimai netgi atskleidžia, kad į akademinį atidėliojimą įsitraukia iki 90 proc. studentų!

Nors atidėliojimas ir turi teigiamą pusę (leidžia trumpam išvengti neigiamo patyrimo „čia ir dabar“), tačiau jį dažnai lydi kitos neigiamos emocijos, pvz., kaltės jausmas, pyktis sau, manymas, kad esu blogas žmogus, ar pan. Taigi mes tampame įkalinti tokiame nesibaigiančiame cikle, kol galiausiai esame priversti atlikti užduotį, tačiau jau būname išnaudoję daug brangaus laiko ir patyrę daug neigiamų emocijų. Tyrimai atskleidžia, kad dažnas atidėliojimas yra susiję su prastesniais akademiniais pasiekimais (asmuo skiria per mažai dėmesio ir laiko užduotims atlikti), fizinės ir psichologinės sveikatos problemomis (asmuo vengia kreiptis pagalbos arba kreipiasi per vėlai), didesniu stresu ir nerimu, sumažėjusia suvokiama psichologine gerove ir kt.

Atidėliojimo priežastys

Atidėliojimo priežasčių yra ne viena, kiekvienam asmeniui priežastis gali būti kitokia ir unikali, tačiau mokslininkai bei praktikai pastebi, kad vienos dažniausių atidėliojimo priežasčių yra šios:

Užduotis atrodo nereikšminga. Sunku rasti motyvacijos atlikti tai užduočiai, kuri atrodo neįdomi, neįtrauki, nesusijusi su mūsų interesais, – vengiame patirti nuobodulį. Taip pat gali būti, kad vengiame atlikti užduotį, nes nenorime daryti to, kas nedera su mūsų įsitikinimais (pvz., negaliu rašyti darbo apie tai, kodėl reikalinga įteisinti eutanaziją, jeigu tam nepritariu).

Perfekcionizmas. Mokslininkai aiškina, kad aukštu perfekcionizmo lygiu pasižymintys asmenys sau kelia labai aukštus standartus, kurių dažnai neįmanoma pasiekti net jiems patiems. Todėl perfekcionizmu pasižymintys asmenys yra linkę atidėlioti darbus, nes bijo nepasiekti savo pačių išsikeltų standartų.

Nerimas, susijęs su vertinimu. Kai žinome, kad mūsų veikla (užduotis) bus vertinama, mums kyla papildomas nerimas, nes bijome būti įvertinti neigiamai arba bijome neigiamai pasirodyti kitiems asmenims. Juk nieko nepadarydamas negali būti įvertintas blogai, tiesa?

Konkretumo stoka. Užduotį sunku atlikti ne tik tada, kai ji atrodo sudėtinga, bet ir tada, kai nėra aišku, nuo ko pradėti ir ką apskritai reikia daryti su užduotimi. Neturėdamas aiškių gairių, kaip pradėti ar kaip daryti užduotį, žmogus gali jausti nerimą kažką pradėti.

Nežinomybės baimė. Nežinoma užduotis, veikla ar vieta mums kelia nerimą, baimę ir įtampą, nes nežinome, ko tikėtis (o dažniausiai tikimės to, kas blogiausia). Žmogus gali vengti pradėti užduotį, nes bijo, kad nutiks kažkas blogo.

Kompetencijų stoka. Neretai gauname tokią užduotį, kuriai jaučiamės nepasiruošę, neturintys pakankamai žinių, įgūdžių, kompetencijų ar resursų. Suvokdami savo kompetencijos stoką, bijome pradėti, nes jaučiame, kad mums bus sunku tą užduotį atlikti.

Menkas pasitikėjimas savimi. Žmonių pasitikėjimas savimi yra skirtingas: vieni turi didesnį, kiti mažesnį. Menkas pasitikėjimas savimi skatina kelti abejones dėl savo galimybių atlikti (dažnai bet kokią) užduotį. Žemą pasitikėjimo lygį turintys asmenys linkę atidėlioti veiklą, nes mano, kad jiems nepavyks.

Tai tik keletas priežasčių, kodėl žmonės yra linkę atidėlioti. Kiekvienam iš mūsų tos priežastys gali būti unikalios ir specifinės, tačiau praktinė darbo patirtis rodo, kad dažniausiai atidėliojimas yra susiję su klaidingais įsitikinimais apie save patį (pačią) ir pasaulį. Žmogus gali turėti nerealistiškus lūkesčius ir (ar) nuostatas savo paties atžvilgiu, dėl to jis mano, kad nebus pajėgus atlikti užduoties, kad viską turi daryti idealiai, kad jį visada visi kritikuoja ir pan.

Kaip dorotis su atidėliojimu?

Pirmiausia, reikia suprasti, kad atidėliojimas nėra gėdingas dalykas. Kitaip sakant, nereikia manyti, jog esi prastas žmogus, nemokša ar panašiai, jeigu esi linkęs atidėlioti. Atidėliojimas yra natūralus reiškinys, su kuriuo gyvenime susiduria visi žmonės. Tyrimai rodo, jog jeigu asmuo moka sau atleisti už atidėliojimą, ateityje jis bus mažiau linkęs atidėlioti. O atleisti sau turėtų būti lengviau, kai žinai, kad atidėliojimą gali kontroliuoti kiekvienas savarankiškai ar su pagalba. Štai keletas metodų, ką gali daryti kiekvienas iš mūsų, siekdamas dorotis su atidėliojimu:

Pastebėti atidėliojimą. Siekdami išspręsti bet kokį sunkumą, visų pirma turime jį pastebėti. Apie atidėliojimą geriausiai signalizuoja mūsų elgesys (galbūt jau kelintą kartą sau sakau, kad tą užduotį atliksiu vėliau, ir nukeliu darbus tolesniam laikui), emocijos (galbūt net pagalvojus apie tą užduotį apima nerimas) ir pasikartojančios mintys (galbūt sau dažnai kartoju, jog turėčiau daryti tą užduotį, o ne tai, ką darau dabar). Vis dėlto svarbu atsiminti, kad tai, jog pastebėjome atidėliojimą, nereiškia, jog atidėliojimas išnyks savaime.

Nusimatyti tikslus. Pastebėję atidėliojimą, turime numatyti tikslus. Ne, atsikratyti atidėliojimo nėra realus, konkretus ir pasiekiamas tikslas. Turime galvoti apie tą konkrečią užduotį, kurią atidėliojame. Kad galėtume įgyvendinti tą didelę, mums nemalonią užduotį, pradėkime nuo mažų žingsnių. Pavyzdžiui, mūsų užduotis – parašyti baigiamąjį darbą. Tai didžiulė užduotis, kurią linkę atidėlioti jeigu ne visi, tai tikrai didelė dalis studentų. Galbūt mažas, pasiekiamas tikslas galėtų būti rašymo plano susidarymas arba 3 straipsnių per dieną perskaitymas, arba reikalingų instrumentų paieška. Kitaip tariant, turime didžiąją, baisiąją užduotį suskaidyti į mažesnes dalis, kurias, tikrai žinome, galime padaryti.

Įsipareigoti laukiamam nepatogumui. Kiekvienas naujas iššūkis gali sukelti nerimą, įtampą, baimę, ir vėl pradėsime atidėlioti. Svarbu prisiminti, kad tai yra normali mūsų reakcija. Juk ta užduotis niekur nedingo, tik mes ją padalijome į mažas dalelytes. Jeigu esame linkę atidėlioti ir tas mažąsias užduotis – galbūt jos ne tokios ir mažos? O galbūt turime kitų klaidingų įsitikinimų?

Būti atkakliems. Nė vienas pokytis neįvyks per vieną parą. Turime būti pasiryžę skirti laiko, kad mūsų tikslai būtų pasiekti. Kaip teigia W. J. Knaus, atidėliojimas atlikti užduotis gali būti išspręstas tik įdedant dar daugiau darbo. Žvelgiant iš kitos pusės, kiekvienam žmogui yra reikalingas poilsis. Tad būdami atkaklūs ir siekdami savo tikslų nepamirškime pasirūpinti ir poilsiu, kurio nusipelnėme.

Nepamiršti, kad nesate vieni. Paprašykite savo draugų, tėvų, artimųjų pagalbos, kad jie padėtų jums stebėti ir sekti savo progresą. Galiausiai, jeigu jaučiate, kad jums reikalinga profesionali pagalba – ieškokite pagalbos, kuri yra visai čia pat.

Atidėliojimas nėra koks nors monstras, kurio neįmanoma atsikratyti. Su juo susiduria tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, tačiau sėkmingai su juo susidoroja. Gali ir tu.  

Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas, VDU Psichologijos klinikos savanoris-psichologas

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top