Dažniausiai daiktų internetas yra aptariamas kaip technologija, pakeisianti rytojaus kasdienybę. Tačiau jau šiandien informacija tarpusavyje besikeičiančių įrenginių pasaulyje yra per 11 milijardų, o kai kurie jų atrodo lyg iš fantastinių filmų.
Arnoldas Lukošius, „Tele2 inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 4 stebinančius daiktų interneto pavyzdžius, egzistuojančius ir veikiančius jau dabar.
„Veidrodėli veidrodėli, pasakyk…“
Įsivaizduokite, pažvelgiate į veidrodį, o jis pataria, kokį veido kremą rinktis, ir primena apie artėjantį susitikimą. Tai jau realybė – specialiomis programėlėmis su išmaniaisiais susietų ir valdomų veidrodžių rinkoje yra ne vienas.
Šie įrenginiai atrodo lyg sieniniai kompiuteriai ir stebina savo funkcijomis. Vieni atvaizduoja kalendorių, laiką, oro temperatūrą ir turi jutiklinį ekraną (angl. touchscreen). Kiti, valdomi balsu, gali išsiųsti el. laišką, naršyti internete ar rodyti vaizdo įrašus. Kai kuriuose yra net integruotos kameros, kurios skenuoja veido odą ir atlieka jos būklės analizę.
„Kalbantys“ drabužiai
Drabužiai, kurie renka informaciją apie juos dėvinčiojo judesius, sveikatos būklę ir dalija patarimus? Juos jau šiandien galima įsigyti internetu ir naudoti kartu su programėlėmis telefone.
Propaguojantys jogą ir norintys pasiekti geresnių rezultatų gali įsigyti „Bluetooth“ ryšiu veikiančias „Nadi X“ tampres, kurios suvibruoja ties klubais, keliais ar čiurnomis, kai reikia pakeisti kūno poziciją. Bėgiojantiems bendrovė „Lumo Bodytech“ siūlo šortus, kuriuose įmontuoti jutikliai matuoja širdies ritmą, bėgimo ir stabdymo greitį. Saugiu įdegiu pasirūpino prancūzų gamintojai „Neviano“ – jų sukurtas maudymosi kostiumėlis tikrina kenksmingų UV spindulių kiekį ir pranešimu į telefoną informuoja, kai saulės vonias reikėtų nutraukti.
Išmanusis miestas: gudrios šiukšliadėžės ir tvarus apšvietimas
Daiktų internetas gali ne tik palengvinti pavienių žmonių kasdienybę, bet ir pagerinti miestų funkcionavimą. Tyrimų ir rinkos analizės bendrovės „Navigant Research“ statistika rodo, kad šiuo metu pasaulyje yra vykdomi net 355 išmaniojo miesto projektai.
Pavyzdžiui, Barselonoje jau dabar gatvių žibintai įsijungia tik miestiečiams einant pro šalį, o išmaniosios šiukšliadėžės valymo bendrovei išsiunčia pranešimą, kai užsipildo. Londono automobilių stovėjimo aikštelėse įmontuoti davikliai informuoja vairuotojus apie laisvas vietas, o Kopenhagos šviesoforų sistema buvo papildyta dviratininkams palankesniu automobilių srauto skirstymu. Prognozuojama, kad panašiems sprendimams miestai iki 2025-ųjų išleis daugiau nei 88 mlrd. JAV dolerių.
Kitokia sveikatos priežiūra
Medicinos ateitis taip pat siejama su daiktų internetu. Jau dabar daugelis nešioja sveikatos būklę fiksuojančias apyrankes, kurių sukaupta informacija praverčia gydytojams, o ateityje sveikatos priežiūra turėtų tapti vis labiau nuotolinė.
Vienas naujausių pasiekimų – gliukozės matuoklis, kuris tikrina paciento gliukozės kiekį kraujyje, nuskaitydamas jutiklį, dėvimą ant rankos. Šis prietaisas leis 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams išvengti nuolatinių dūrių ir visuomet žinoti savo būklę. Be to, daiktų internetas jau naudojamas ir pačiose gydymo įstaigose. Pavyzdžiui, „Philips“ sukurtas sprendimas „e-Alert“ realiu laiku stebi ligoninėse veikiančią techniką bei gyvybės palaikymo aparatus ir iš anksto pastebi galimą gedimą.