Visa, kas vaikams nutinka pirmą kartą, sukelia nerimą ir didžiulį stresą. Statistikos duomenimis, kas antras vaikas bent kartą savo gyvenime yra patekęs į ligoninę. Medikų teigimu, jeigu vaikai iš anksto nesupažindinami su ligoninės aplinka, ten atsidūrę jie ne tik gali patirti didžiulį nesaugumo jausmą, psichologinį stresą – toks potyris netgi gali paveikti tolesnę vaiko raidą. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotame edukaciniame projekte „Pažadas sveikatai“ gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai siekia pasidalyti sveikatos žiniomis, informuoti, kad sveikata reikia rūpintis nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų, ir paaiškina, kaip geriau elgtis patekus į sveikatos priežiūros įstaigą.
„Kuo mažiau mes žinome apie naują situaciją, tuo labiau jos bijome, todėl reikia supažindinti vaikus su tuo, kas gali nutikti. Kai vaikas iš anksto žino ir įsivaizduoja, kaip atrodo vizitas pas gydytoją, kad gali skaudėti, toje situacijoje jaučiasi ramesnis, nepatiria tiek streso. Jei vaikas susidurs su netikėtumais, jo nerimas tik išaugs“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų psichologė Rūta Vyšniauskė.
Pasak psichologės R. Vyšniauskės, tėvams ir personalui nepavykus vaiko nuraminti, jokiu būdu ant tokio vaiko negalima rėkti, reikia jį išklausyti.
„Dažnai tėvai nori apsaugoti vaikus jiems nepasakydami visos tiesos, tačiau dažnu atveju taip tik pakenkia. Kita vertus, reikėtų vaiko neperkrauti papildoma informacija, o atsakyti tik į užduodamus klausimus. Jeigu vaikas klausia, ar jam skaudės, tai reikėtų ir pasakyti, kad taip, gali skaudėti, jeigu klausia, ar durs su adata – neslėpti, jeigu kažko paklaus, o jūs atsakymo nežinosite, tiesiog pripažinkite tai ir pasiūlykite drauge paieškoti atsakymo“, – dalijasi patarimais psichologė.
Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja, vaikų ligų gydytoja, dirbanti priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, dr. Sigita Burokienė sako, kad ypač stresas silpnina vaikų imuninę sistemą, todėl jeigu vaikas visą laiką verks, bus įsitempęs, tai gijimo procesas gali užsitęsti.
„Patekimo į gydymo įstaigą priežastys gali būti labai įvairios – nuo visiškai netikėtų iki planinio guldymo į ligoninę. Jeigu vaikas nukrito nuo dviračio, susilaužė ranką arba staigiai susirgo ir vaiko gydymo negalima užtikrinti namuose, pakankamai laiko pasiruošti ir nusiteikti vykti ligoninę, ko gero, nebus. Svarbiausia, vaikui ramiai paaiškinti, kodėl jis turi vykti į ligoninę, ir su juo būti kartu kiek įmanoma ilgiau“, – sako gydytoja.
Paklausta, kas vis dėlto linkęs labiau sielotis dėl vaiko patekimo į ligoninę – patys vaikai ar labiau jų tėveliai, gydytoja dr. S. Burokienė sako, kad kiekvienas atvejis individualus, bet kalbėjimas ir pasiruošimas iš anksto padeda stresą sumažinti.
„Jeigu tik yra laiko susiruošti į ligoninę iš anksto, tai reikėtų ne tik su vaiku pasikalbėti, bet ir suruošti reikalingiausius daiktus: paimti mėgstamiausią žaislą, knygą, brolio ar sesers nuotrauką, pižamą, rūbus, visas svarbiausias higienos priemones, rankšluostį, vienkartinių servetėlių, dantų šepetuką ir pastą, šlepetes, vaiko dokumentus, vaistus ar vitaminus. Jeigu vaikas atvyksta į ligoninę skubiai, tai būtiniausiais daiktais visuomet aprūpina gydymo įstaiga“, – pataria gydytoja.
Medicinos srityje 25-erius metus dirbanti dr. S. Burokienė sako pastebinti pokyčių.
„Skirtumas akivaizdus, nes anksčiau ligoninėse tėvai negalėdavo pasilikti budėti prie sergančių vaikų, žmonės galvodavo, kad vaikas paverks ir nusiramins. Kaip vėliau paaiškėjo, paguldyti į ligoninę ir vieni palikti vaikai patiria didžiulį nesaugumo jausmą, psichoemocinį stresą, kuris gali paveikti netgi vaiko raidą, bendravimą su pažįstamais ar apskritai su suaugusiaisiais“, – sako vaikų ligų gydytoja.
Ji sako, kad dažnai tėvai daro klaidą gąsdindami savo vaikus ligonine ir gydytojais. „Sakydami vaikui, kad jei jis bus negeras, blogai elgsis – bus išvežtas į ligoninę ir ten gydytojai jam ką nors blogo padarys, tėvai pasmerkia vaiką bijoti gydytojų ir medicinos įstaigų. Įsivaizduokite, vaikas namuose visuomet turi mamą, tėtį, kurie jam atstoja visą pasaulį, ir staiga jis atsiduria ligoninėje, visiškai svetimoje aplinkoje. Ligoninė, vaiko akimis, yra aplinka, pilna skubančių žmonių baltais chalatais, ilgi koridoriai, svetimi kvapai ir garsai. Tai – ne teatras ar žaidimų aikštelė. Tėvams rekomenduočiau namuose pažaisti su vaikais ligoninę, panaudojant žaislinį gydytojo rinkinį, „sutvarstyti žaizdą“ ir panašiai. Tai turėtų sumažinti vaikui stresą susidūrus su medicininėmis procedūromis ligoninėje“, – teigia dr. S. Burakienė.
Projektas „Pažadas sveikatai“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, vyks iki šių metų pabaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrai, prižiūri CPVA.