Bliuzo karaliene Lietuvoje tituluojama Arina, šį rudenį aktyviai besisukanti muzikos verpetuose, rado laiko staigmenai – dovanoja klausytojams naują, jaunatviškumu alsuojančią fotosesiją ir sako turinti intriguojantį pasiūlymą – 15 priežasčių susitikti.
Dainininkė, retai dalijanti interviu žurnalistams, atvėrė savo namų duris atviram pokalbiui apie muzikinę praeitį, dabartį, pasiruošimą artėjantiems koncertams, laisvalaikį ir pomėgius bei naujausią fotosesiją, kurioje ji nusprendė nepaklusti nusistovėjusiems standartams.
Arina, gana nedaug šmėžuojate televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Dažnai sakoma, jog, jei žmogaus nėra televizijoje, jo nėra visai. Kaip Jums be viso to pavyksta?
Televizijos ekranuose visada buvau retas svečias. Tačiau džiaugiuosi, kad nesu pamiršta. Nors medijose apie mane išties nedaug informacijos, esu kviečiama dalyvauti koncertuose, muzikiniuose projektuose. Prisipažinsiu, aš vis dar nesu įpratusi daug apie save pasakoti, todėl manau, jog nemoku to daryti gerai. Vienas iš dalykų, kuris galbūt man sekasi, – dainavimas (šypsosi – aut. past.).
Pasakoti apie save Jums neįprasta, tačiau paklausti vis tiek norisi: Lietuvoje esate vadinama bliuzo karaliene, nors iš pradžių mokėtės klasikinio dainavimo subtilybių, vėliau pasinėrėte į bliuzą, o dar vėliau ir į džiazą. Kodėl išmainėte klasikinį dainavimą?
Atliekant muzikinius kūrinius klasikiniu vokalu reikia santūrumo. O būti santūriai scenoje – ne man. Tiesą sakant, bliuzą atradau netyčia. Tuo metu visiems mano kartos dainininkams ir muzikantams rūpėjo surasti savitą muzikinį braižą, kuris leistų išsiskirti iš minios ir atvertų galimybę įsitvirtinti muzikos rinkoje. Ne paslaptis, kad, kaip ir dabar, taip ir tada jaunimas norėdamas save išreikšti visur lįsdavo, tarp tokių buvau ir aš (juokiasi – aut. past.).
Kada įvyko lemtingas „užsikrėtimas“ bliuzu?
Manau, jog bliuzas manyje buvo visada. Niekada nesusimąsčiau, kaip jis ten atsirado. Pamenu, jog tuomet, kai ieškojau savo muzikinio identiteto, bendravau su įvairiais žmonėmis, iš jų daug sužinojau apie skirtingų stilių muziką. Bliuzas tiko, patiko ir atitiko mano muzikinį skonį. Kaip ir daugelis dainininkų, tuo metu pradėjau nuo klasikos – atlikau George Gershwino „Summertime“. Man buvo maždaug devyniolika. Tada visai netyčia tikriausiai ir „užsikrėčiau“ bliuzu. Šis kūrinys yra tikrasis kaltininkas to, kodėl Lietuvoje buvau pradėta vadinti bliuzo karaliene.
Atskleiskite paslaptį – kuo užpildyta Jūsų kasdienybė šiuo metu?
Daug koncertuoju ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ypač savaitgaliais. Repetuoju, pasineriu į kūrybą, galvoju apie naujų koncertinių programų įgyvendinimą ir mokau vokalo paslapčių kitus. Viskas sukasi aplink muziką ir muzikoje.
Muzikoje esate sau reikli?
Labai. Nesvarbu, ko imčiausi, repetuoju begalę valandų tarsi automatas. Noriu, kad viską, ką koncerto metu atliksiu scenoje, išspinduliuočiau profesionaliai ir, kaip dažnai sakau, kad visi balsu išdainuoti garsai pasiektų žiūrovus sklandžiai lyg vanduo, lašantis nuo lotoso.
Tikriausiai nejaučiate ir scenos baimės?
Kiekvieną kartą žengdama į sceną bijau ir visi mano aplinkos žmonės tai žino. Tačiau padainavusi keletą minučių įgaunu drąsos ir baimė išnyksta. Negaliu pasakyti, ar tai tikrai baimė, bet yra kažkoks jaudulys. Nemoku įvardyti šio jausmo. Prieš koncertą nuo pat ryto mane apima panika – vienu metu pradedu daryti penkis darbus ir nesuprantu, ką darau, – viskas krinta iš rankų. Šeimos nariai žino šią mano savybę. Todėl jie tyliai, be žodžių supranta, ką man atnešti, ką paduoti. Pastaruoju metu mokausi save kontroliuoti – keletą kartų ramiai įkvepiu, susirašau ant lapelio, ką turiu atlikti, ir dirbu pagal sąrašą – būna ir taip (juokiasi – aut. past.).
Kaip minėjote, Jūsų dienų veiksmas sukasi aplink muziką ir muzikoje. Tačiau ar darbų sūkuryje atrandate laiko poilsiui?
Ilsiuosi megzdama įvairius apdarus – nuo šalikų iki paltų, ypač rudenį. Pernai per Kalėdas savo mezginiais aprūpinau bičiulius, dabar atėjo laikas madingais aksesuarais ir rūbais papuošti savo šeimą (šypsosi – aut. past.). Pavasarį ir vasarą mezgimą padedu į šalį – pasineriu į koncertinę veiklą. O jei atsitinka taip, kad atrandu laisvo laiko, bent keletui valandų stengiuosi ištrūkti iš namų į gamtą – su bičiuliais plaukiame draugų jachta. Mėgstu susitikti, bendrauti, pasivaikščioti Kauno senamiestyje. Dažnai pasiimu ir šiaurietiško ėjimo lazdas. Man patinka leisti laiką aktyviai – toks mano gyvenimo būdas jau daug metų. Žinoma, kartais pasitaiko ir pertraukų – jei peršąlu ar kur nors išvykstu. Tačiau ilgam sporto neatsisakau. Tai padeda palaikyti kūno formą. Negalėčiau be to, juk dainavimas ir judėjimas scenoje pareikalauja daug fizinės ištvermės.
Neseniai pozavote naujoje fotosesijoje. Jos kadruose netrūksta charizmatiškai perteiktų emocijų. Džiaugiatės rezultatu?
Kai mąstėme apie idėją fotosesijai, fotografė manęs klausė, kokia noriu būti – linksma ar liūdna? Tada pagalvojau, kad daugelis dainininkų Lietuvoje fotosesijos nuotraukose – pernelyg rimti. Aš nenoriu tokia būti, noriu būti „crazy“, nes būtent tokią mane pažįsta aplinkiniai. Tiesa, anksčiau tokius kaip aš vadino „neformalais“. Dabar taip pat man būtų tiesiog neįdomu vadovautis vienodomis taisyklėmis. Iki šiol vertinu žmones, kurie nebijo būti išskirtiniai.
Fotosesija – ne vienintelė Jūsų staigmena klausytojams. Gruodžio 1-ąją Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatre su gyvo garso grupe ketinate surengti koncertinę programą intriguojančiu pavadinimu – „15 priežasčių susitikti“. Atskleiskite paslaptį, kokios tos priežastys? Ir kodėl jų tiek daug?
Vieno atsakymo nėra. Jei į viską pažvelgtume per prizmę su filosofiniu prieskoniu, nesunku pastebėti tai, jog gyvenime pilna netikėtų atsitiktinumų. Kartais kažkur atsirandame visai netyčia, o kartais susitinkame, kad pasidžiaugtume, paliūdėtume, pasvajotume kartu ar pasimatytume ir paklaustume, kaip sekasi. Niekas gyvenime nevyksta be reikalo. Jei norime susitikti, priežastį sugalvoti nesunku, o kartais ir daugiau nei vieną (šypsosi – aut. past.).
Kuo nustebinsite klausytojus šį kartą?
Prisipažinsiu – kūlversčių nebus, Krakoviako irgi nešoksime (juokiasi – aut. past.). Bet galiu pažadėti tai, jog netrūks profesionaliai atliktų įvairių muzikos stilių kūrinių, gyvo garso instrumentų skambesio ir nuoširdumo. Repertuare klausytojai turės galimybę išgirsti autorines ir gerai žinomų atlikėjų dainas. Jos nuskambės naujai. Interpretuodama žinomų dainininkų kūrinius stengiuosi į jų atlikimą įnešti kitokių, neįprastų spalvų. Atliksiu šiek tiek muzikinių kompozicijų ir lietuvių kalba. Koncerto metu skambės ne tik baladės, bet ir rokenrolas, populiariojo roko, soulo, fanko stiliaus dainos, o scenos erdvę keletą kartų užlies ir elektronikos garsai, leisiantys svečiams pasijusti taip, tarsi mėgautųsi atpalaiduojančiomis procedūromis SPA centre (šypsosi – aut. past.). Mintyse kirba idėja surengti koncertus ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Iki Naujųjų to padaryti nespėjome, pritrūkome laisvų salių. Tikiuosi, jog pasibaigus naujametinei renginių karštinei turėsime pakankamai erdvių pakviesti visus norinčius pasiklausyti to, ką parengėme.
Dėkojame už pokalbį.
Parengė Berta Banytė
Fotografė Kristina Sabaliauskaitė