Baltijos šalių prezidentai, regiono lyderiai Vilniaus universiteto (VU) prieš NATO viršūnių susitikimą surengtoje tarptautinėje konferencijoje diskutavo apie karą Ukrainoje ir Vakarų atsaką.
Atidarydamas konferenciją VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad neprovokuota ir žiauri Rusijos agresija Ukrainoje pasaulio dėmesį vėl nukreipė į šį regioną, sukeldama klausimų dėl Europos sienų vientisumo ir, dar svarbiau – vertybių. Ukrainos karas verčia mus iš naujo įvertinti savo pasirengimą ginti šias ribas tiek kultūriniu, tiek geografiniu požiūriu.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino užsispyrusiai ir drąsiai siekti savo gynybos tikslų, nes nieko nėra neįmanomo. To įrodymas – Vokietijos karių brigada Lietuvos žemėje, kas prieš savaitę atrodė kaip sapnas.
Reikia ne planuoti, o gintis dabar
Buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Vakarai vis dar gyvena kitoje laiko dimensijoje ir civilizacijoje nei Rusija, o mes darėme ir vis dar darome per mažai dėl saugumo.
„Krymo aneksiją kritikavome atvirai. Iš mūsų juokėsi. Dabar Vakarų lyderiai supranta, kad jie klydo. Tačiau ir dabar, mums kalbant apie ateitį, mus tik išklauso, bet neišgirsta. Dėl to mes, galima sakyti, nepadarome visko, ką galime padaryti, ir nevisiškai paremiame Ukrainą“, – Baltijos šalių vadovų vardu kalbėjo Lietuvos prezidentė.
Prieš aštuonerius metus D. Grybauskaitė Rusiją pavadino teroristine valstybe. Šiandien kiti Vakarų lyderiai pripažįsta, kad tada ji buvo teisi, bet ji įsitikinusi, kad jie iki šiol iki galo nesupranta, kas vyks ateityje, kuria gynybinius planus, bet gintis reikia jau dabar.
„Neturime laiko ruoštis gynybai nuo Rusijos, turime gintis dabar, nes Rusija darysis tik agresyvesnė. Tikėti, kad demokratija gali pakeisti šią imperialistinę valstybę yra naivu. Tai tikrai nepavyks, nereikia turėti iliuzijų. Mes neturime laiko ruoštis gynybai nuo Rusijos, turime kovoti už savo saugumą dabar“, – pabrėžia D. Grybauskaitė.
Dabartinis Latvijos prezidentas Egilis Levitas sako, kad Rusija vadovaujasi XIX a. „rusiško pasaulio“ ideologija, kuri nebetinka moderniam pasauliui. Baltijos šalys geriau mato realią situaciją, bet, jo manymu, pastaraisiais metais ir Vakarai geriau suvokia realybę.
„Rusija ilgą laiką buvo agresyvi šalis ir kėlė grėsmę visoms pasaulio šalims. Todėl visi turime būti stiprūs. Mes, Vakarų pasaulis, turime būti pasiruošę, kad Rusija bus agresyvi dar ilgus metus. Visų pirma turime investuoti į karines pajėgas ir turėti stiprią politinę valią šiuos ginklus panaudoti gynybai“, – kalbėjo Latvijos lyderis.
Kada Ukraina taps NATO nare?
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Vakarai jau dabar išgyvena hibridinį karą ir mes vis dar per menkai pasiruošę apsisaugoti nuo pavienių Rusijos išpuolių. Mes turime ne tik girdėti kalbas, pažadus, mes dabar turime investuoti daugiau į gynybą.
„Pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui nepakankamas. Vyksta per daug politiškai mandagūs pokalbiai, bet žodžių nebepakanka. Ukrainos saugumas – mūsų saugumas. Ukraina yra buferis mums. Jie mums reikalingesni. Jie stipriausia, ištikimiausia, geriausiai apginkluota kariuomenė, kuri tapdama NATO nare užtikrintų viso NATO saugumą.
Mums Ukrainai reikia padėti dėl savo pačių saugumo. Kuo greičiau Ukraina taps NATO nare, tuo bus saugiau“, – kalbėjo D. Grybauskaitė ir pridūrė, kad bent jau Vilniaus susitikimo metu nemato politinės valios pakviesti Ukrainą į NATO.
Nutylime, ką reikštų Ukrainos pralaimėjimas
Estijos Respublikos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas dalijosi savo patirtimi pabrėždamas, kad kai jis buvo prezidentas, teko nuolat kovoti NATO už Baltijos šalių gynybos planus. Tačiau tada buvo vadinamas rusofobu ar baimių kurstytoju.
„Pasaulis bijo pažeminti Putiną, jie bijo silpnos Rusijos labiau nei stiprios. Kodėl mes kalbame apie galimas Rusijos pralaimėjimo pasekmes ir baiminamės jų, bet nutylime, ką reikštų Ukrainos pralaimėjimas“, – retoriškai klausė Estijos prezidentas.
Paklausus, ar Ukrainai kada nors pavyks tapti NATO nare, Estijos prezidentas T. H. Ilvesas sako, kad Ukrainos narystė NATO varo siaubą europiečiams.
„Suomija ir Švedija buvo pakviestos į NATO be jokio plano ir sąlygų. Ar Ukraina irgi taip bus priimta į NATO? Manau, kad tai tik kalbos. Esu pesimistas, nes šalys, kurios turėjo ir turi patirties su Rusija, yra vadinamos rusofobėmis. Pažiūrėsime, kas bus per NATO viršūnių susitikimą“, – sako T. H. Ilvesas.
Visą konferenciją „Europos atsakas. Karas Ukrainoje ir nauji iššūkiai“ galite stebėti internetu.
VU inf. ir nuotr.