Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»Darbo rinkos pokyčiai 2014 metais
Aktualijos

Darbo rinkos pokyčiai 2014 metais

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

kitchen_help_worker_220860Praėjusių metų darbo rinkai būdingos teigiamos tendencijos – sparčiau mažėjo darbo pasiūla ir registruotas nedarbas. Labiausiai keitėsi vienos prioritetinių grupių – jaunimo – padėtis darbo rinkoje: per vienus Jaunimo garantijų iniciatyvos metus jaunų bedarbių iki 29 metų nedarbas smuktelėjo nuo 7,8 iki 5,6 proc. tarp šalies 16–29 m. amžiaus gyventojų.

Lietuvos darbo biržos taikytos priemonės pagal individualius poreikius ir tikslinga jaunimo darbo centrų plėtra įsteigiant šešis naujus centrus atokesniuose rajonuose turėjo teigiamą poveikį integruojant nedirbančius jaunuolius. Darbo birža 2014 metais įdarbino beveik 41 tūkst., beveik 19 tūkst. jaunų bedarbių nusiuntė įgyti profesijos, darbo įgūdžių ir patirties.

Informavimo ir konsultavimo paslaugų suteikta per 96 tūkst. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių iki 29 metų. Projektas „Pasitikėk savimi“, formaliomis ir neformaliomis formomis intensyviai skatinantis jaunimą domėtis darbo rinka ir savo būsima karjera, iš beveik 2 tūkst. jo dalyvių penkiolikoje savivaldybių daugiau nei pusę įdarbino arba grąžino į švietimo sistemą.

Darbdaviai per metus įregistravo 226,6 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 82 proc. neterminuoti. Darbo rinkoje geriausių įsidarbinimo galimybių turėjo pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, virėjai, tarp specialistų – reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo sekretoriai ir statybų vadovai.

Kaip įprastai, metų pabaigoje darbo jėgos poreikis buvo mažesnis dėl darbo rinkoje sumažėjusios paklausos sezoniniams darbams. Teritorinių darbo biržų specialistai gruodį galėjo pasiūlyti 18,7 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik 20 proc. mažiau nei lapkritį, bet 20 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai.

Šalies teritorinės darbo biržos 2014 metais užimtumą suteikė 308,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių: padėjo susirasti darbą 177,8 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 59,2 tūkst., savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 71,5 tūkst. bedarbių.

Lietuvos darbo biržos duomenų registre šių metų sausio 1 d. buvo 169,2 tūkst. bedarbių – 9,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai yra 34,3 tūkst. (16,9 proc.) mažiau nei praėjusių metų pradžioje.

Daugiausia bedarbių įregistruota Ignalinos (17,8 proc.), Lazdijų (16,8 proc.) ir Alytaus (16,6 proc.) rajonų savivaldybėse. Tarp didmiesčių didžiausiu bedarbių skaičiumi išsiskiria Panevėžys (9 proc.), mažiausiu – Šiauliai (5,9 proc.). Mažiausiai darbingo amžiaus gyventojų registruota bedarbiais Kretingoje (5,5 proc.), Elektrėnuose (5,6 proc.) ir Trakuose (5,8 proc.).

Lietuvos darbo biržos inf.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisApdovanoti „Aukso vainiko“ konkurso laimėtojai
Kitas straipsnis Kurie miestai susikaus televizijos laidoje „Supermiestas“?

Susiję straipsniai

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

11 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.