Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1,5 mln. žmonių, kurie pagal savo amžių gali dalyvauti prevencinėse programose ir nemokamai išsitirti dėl vėžio ir kitų klastingų ligų, tačiau tai padaro tik kas antras žmogus. Vadinasi, būtų galima išgelbėti kur kas daugiau gyvybių nei dabar, jei žmonės būtų aktyvesni ir mažiau abejingi.
„Mūsų šalyje vykdomose prevencinėse programose nemokamai gali dalyvauti atitinkamo amžiaus sulaukę žmonės, kuriems rizika susirgti yra didžiausia. Tai svarbu, nes kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo lengviau yra išgydyti žmogų. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos net 5 prevencinės programos, skirtos pasitikrinti dėl dažnų ir didelę riziką keliančių ligų, kuriose gali dalyvauti moterys nuo 25 m. iki 75 m. bei vyrai nuo 40 m. iki 75 m., tačiau dar tikrai ne visi žmonės pasinaudoja galimybe pasitikrinti“, – sako VLK Sveikatos priežiūros departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
Pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje 2015 metais sveikatą pasitikrino 128 tūkst., o per pirmąjį šių metų pusmetį – apie 62 tūkst. moterų. Šalyje iš viso yra beveik 800 tūkst. moterų nuo 25 iki 60 m. amžiaus, kurioms kas 3 metus reikėtų pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Tai pat moterims skirta krūties vėžio prevencinė programa, pagal kurią kas 2 metus sveikatą pasitikrinti turėtų moterys nuo 50 iki 70 metų. VLK turimi duomenys rodo, kad 2015 m. šioje programoje dalyvavo 96 tūkst., per šių metų pirmą pusmetį – 51 tūkst. moterų, nors iš viso šalyje yra per 451 tūkst. atitinkamo amžiaus moterų.
„Yra labai didelis skaičius žmonių, kuriems reikėtų pasitikrinti sveikatą dėl storosios žarnos vėžio. Tai padaryti – pasitikrinti kas 2 metus – turėtų 955 tūkst. vyrų ir moterų. 2015 m. tai padarė 210 tūkst., o per pirmąjį šių metų pusmetį – 113 tūkst. žmonių. Tikėtina, kad šiais metais dėl storosios žarnos vėžio pasitikrins per 226 tūkst. asmenų“, – teigia V. Zaksas.
2015 m. vyrams skirtoje prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo 115 tūkst. vyrų, o šių metų pirmą pusmetį – jau 61 tūkst. vyrų. Vis dėlto šalyje yra per 416 tūkst. atitinkamo amžiaus žmonių, tad aktyvumas tikrai galėtų būti dar didesnis. Ši programa taikoma vyrams nuo 50 iki 75 m., o tiems, kurių tėvai ar seneliai sirgo šia liga, tikrintis reikėtų pradėti jau nuo 45 m. Pasitikrinti reikėtų kas 2 metus.
Dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje gali vyrai nuo 40 iki 55 m. ir moterys nuo 50 iki 65 m. Pagal ją pasitikrinusių sveikatą 2015 m. buvo 239 tūkst., o per pirmąjį 2016 m. pusmetį – 130 tūkst. žmonių, kai tai padaryti gali 691 tūkst. žmonių.
„Dalyvavimas prevencinėse programose yra geriausias būdas žmonėms aptikti ligą ankstyvojoje stadijoje. Žmonės turėtų suprasti, kad jei jiems nieko neskauda, tai dar nereiškia, kad jie yra sveiki. O daugeliu atveju, jei į gydytojus kreipiamasi tik tada, kai žmogus pajunta labai stiprius ligos simptomus, tai gali reikšti, kad liga jau yra pažengusi taip, kad jos išgydyti nebeįmanoma“, – primena V. Zaksas.
Norintys pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, tačiau turi priežasčių nerimauti dėl savo sveikatos, ar jam pasireiškia ligos simptomai, taip pat turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertinęs sveikatos būklę skirs tyrimus ar nusiųs pas gydytoją specialistą. Lietuvos apdraustiesiems dalyvavimas prevencinėse programose yra apmokamas PSDF lėšomis, tad už jokias gydymo paslaugas primokėti nereikia.