Šį pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukė beveik 9 tūkstančių asmenų paklausimų ir skundų dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų. Tai yra penktadaliu daugiau, negu buvo pernai per tą patį laikotarpį.
„Didėjantis skundų ir paklausimų dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų skaičius akivaizdžiai parodo, kad žmonės vis geriau išmano vartotojų teises ir pasiruošę jas ginti. Tam įtakos turėjo ir tai, kad šiemet regionuose pradėjo dirbti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai, ir visuomenės teisinio švietimo iniciatyvos“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šios tarnybos specialistams teko ne tik nagrinėti rimtus skundus dėl nekokybiškų prekių ir paslaugų, bet ir gilintis į nusijuokti priverčiančias situacijas. Pavyzdžiui, į šią vartotojų teises ginančią tarnybą kreipėsi asmuo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes veidrodžių gamintojas sutartu laiku nepagamino užsakyto veidrodžio, kuris buvo reikalingas romantiškam pasimatymui žvakių šviesoje. Laiku negavus veidrodžio, pasimatymas neįvyko. Vartotojui dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patarta kreiptis į teismą, kuris yra kompetentingas įvertinti neturtinės žalos dydį.
Kitas vartotojas skundėsi dėl nusipirkto liūdno ir su vaikais nežaidžiančio kačiuko. Vartotojas tą kačiuką norėjo grąžinti pardavėjui, tačiau VVTAT nenustatė kačiuko pirkimo ir pardavimo sutarties nutraukimo pagrindų.
Dar vienas žvejoti mėgstantis vartotojas skundėsi dėl klaidinančios informacijos pateikimo: žuvavimo paslaugas siūlantis paslaugų teikėjas viešai skelbė, kad ,,čia visada kimba“, tačiau, vartotojui susimokėjus už žuvavimą, paslaugų teikėjo vandens tvenkinyje žuvys nekibo. Tarnybai pradėjus nagrinėti kilusį ginčą, abi pusės susitaikė.
Gerokai daugiau sulaukiama ir rimtų skundų. Vis daugiau vartotojų susižavi mažų kainų pasiūlymais ir perka visai nepasidomėję pardavėjų patikimumu. Tokie atvejai ypač dažni įsigyjant prekes iš socialinio tinklalapio „Facebook“, kai vartotojai perveda pinigus į fizinių asmenų asmenines banko sąskaitas, neturėdami apie pardavėjus jokios informacijos. Prekės nepristatomos, socialiniame tinklalapyje sukurtos paskyros ištrinamos, ir vartotojai lieka ir be pinigų, ir be prekių, o vienintelė turima sudaryto sandorio informacija – bankinio pavedimo išrašas. VVTAT, nagrinėdama tokius ginčus, bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir imasi visų priemonių, kad pažeistos vartotojų teisės būtų atkurtos, o pardavėjai surasti.
„Gana dažnai vartotojai skundžiasi ir dėl to, jog internetu įsigytos prekės pristatomos pažeistos: sudužusios, įbrėžtos, įlenktos ir panašiai, o jas priėmę vartotojai, nepatikrinę prekių perdavimo metu, susiduria su dideliais keblumais norėdami įrodyti, jog tokias prekes gavo“, – pažymi J. Bernatonis.
Daugiausia skundų gauta dėl vartojimo prekių – 1251; dėl sveikatos priežiūros, privačių švietimo ir kitų atlygintinų paslaugų – 319; dėl laisvalaikio paslaugų – 274.
Didžioji dalis (548) skundų buvo dėl galimai nekokybiškų drabužių ir avalynės (pernai per pusmetį tokių skundų buvo tik 124). Daugėjo skundų ir dėl informacijos ir ryšių technologijų prekių, dėl buitinių namų ūkio prietaisų, dėl kelionių agentūrų paslaugų bei dėl kultūros ir pramoginių renginių.
2015 metų I pusmetį VVTAT buvo atsakyta į 2200 vartotojų skundų, iš jų 1399 atvejai išnagrinėti ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, VVTAT išnagrinėtų ginčų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai (2014 m. – 620). Beveik du trečdaliai ginčų sprendimo ne teisme tvarka išnagrinėtų vartotojų skundų buvo pripažinti pagrįstais ar iš dalies pagrįstais. 568 atvejais verslininkai patenkino vartotojų reikalavimus, o 231 atveju abi pusės taikiai baigė spręsti ginčą.
Teisingumo ministerijos inf.