Pradinis / Aktualijos / Demografijos rekordai ir antirekordai, svarbūs ekonomikos raidai

Demografijos rekordai ir antirekordai, svarbūs ekonomikos raidai

2020 metai buvo didelių kontrastų metai Lietuvoje: gimė mažiausiai kūdikių nuo Nepriklausomybės atgavimo, o mirė daugiausia per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau sugrįžusių iš emigracijos lietuvių ir atvykusių gyventi užsieniečių skaičius buvo didžiausias per trisdešimt metų. Kai kuriuos iš šių pokyčių paaštrino pandemija, kitus lėmė jau netrumpą laiką besitęsiančios tendencijos. Trumpuoju laikotarpiu ekonomikai didesnę įtaką daro tarptautinės migracijos pokyčiai, nes emigruoja ar į Lietuvą atvyksta darbingo amžiaus žmonės, kurie daugiau ir vartoja, ir investuoja. Kita vertus, natūralios gyventojų kaitos pokyčiai perspėja dėl jau seniau prasidėjusių struktūrinių demografinių pokyčių, kurių nevalia pamiršti nei valdžiai, nei verslui.  

Ekonomistas Tadas Povilauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Pradėkime nuo teigiamų tendencijų. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos gyventi svetur išvyko 23 tūkst. gyventojų, t. y. mažiausiai nuo 2002 metų. Lietuvos pilietybę turinčių gyventojų emigravo tik 15 tūkstančių, ir tai yra daug mažiau negu ankstesniais metais. Kiti 8 tūkstančiai iš palikusių mūsų valstybę buvo ne Lietuvos piliečiai. Ne lietuvių emigracija veikiausiai ateityje didės, kai dalis į Lietuvą gyventi ir dirbti atvykusių užsieniečių grįš atgal į savo šalį. Emigracijos tempų sulėtėjimo 2020 metais buvo laukiama dėl „Brexito“ proceso ir stiprėjančios Lietuvos ekonomikos padėties. Vis dėlto galutinis emigracijos rezultatas viršijo lūkesčius ir didžiausia to kaltininkė buvo pandemija.

Į kurią pusę šiemet pakryps išvykstančiųjų skaičius, nebėra taip lengva pasakyti, kaip buvo prieš metus. Tačiau tikimybė, kad išvykusių skaičius gali būti dar mažesnis, nėra tokia jau ir kukli. Nors ir emigracija į Jungtinę Karalystę smarkiai smuko (ten gyventi 2020 metais išvyko 6 tūkstančiai lietuvių), ši emigracijos kryptis tebebuvo populiariausia. Dėl „Brexito“ Europos Sąjungos piliečiai, norintys gauti leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje po 2021 metų, turėjo atvykti į šią šalį iki pernai metų pabaigos. Todėl mažai tikėtina, kad šiemet emigracija į Jungtinę Karalystę būtų didesnė negu praėjusias metais, ypač žinant, kad dėl „Brexito“ sąlygos studijuoti Jungtinėje Karalystėje tapo daug sudėtingesnės. Jau praėję metai parodė, kad dėl pandemijos mažiau mokyklą baigusių mokinių išvyko studijuoti svetur. Tiesa, šiemet gali vėl kiek labiau padidėti į Vokietiją ar Norvegiją emigravusių lietuvių skaičius, bet tai tikrai nebus dideli pokyčiai.

Apskritai „Brexito“ procesas padėjo pamatyti tikrą Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių skaičių. Po 2021 metų Jungtinėje Karalystėje norintys likti gyventi Europos Sąjungos piliečiai iki šių metų birželio 30 dienos turi gauti nuolatinio gyventojo statusą arba laikiną leidimą gyventi. Naujausiais duomenimis, nuolatinio gyventojo statusas buvo suteiktas 150 tūkstančių, o laikinas leidimas gyventi išduotas 41 tūkstančiui lietuvių. Galima daryti prielaidą, kad šių asmenų, ypač jau turinčių nuolatinio gyventojo statusą, taip lengvai susigrąžinti į Lietuvą nepavyks.

Galimas emigracijos tendencijas rodo ir kartą per metus SEB banko užsakymu atliekama gyventojų apklausa. Praėjusių metų pabaigoje respondentų, planuojančių per artimiausius trejus metus palikti Lietuvą, dalis buvo panaši kaip ir 2019 metų pabaigoje – 5 procentai. Reikėtų priminti, kad būtent 2019 metais įvyko lūžis, kai, palyginti su 2018 ar 2017 metais, gerokai sumažėjo tokių apie emigraciją galvojančių gyventojų dalis. Pavyzdžiui, 2020 metų pabaigoje 16 proc. 18–29 metų gyventojų teigė, kad ketina išvykti iš Lietuvos per artimiausius trejus metus. Dažniausiai tai buvo vyrai iš mažesnių miestų ar kaimo vietovių, kurie savo namų ūkio finansinę padėtį vertina kaip blogą. Tačiau tokia 18–29 metų gyventojų, ketinančių išvykti gyventi svetur, dalis 2018 metais dar buvo 24 procentai.

Praėjusiais metais gyventi į Lietuvą atvyko 43,1 tūkstančio asmenų, iš jų 20,8 tūkstančio lietuviai. Nors sugrįžusių lietuvių skaičius praėjusiais metais ūgtelėjo ne tiek ir daug (maždaug tūkstančiu), bet dėl sumažėjusios emigracijos lietuvių į Lietuvą sugrįžo daugiau, negu iš jos išvyko. Ne lietuvių skaičius labiausiai didėjo dėl gausesnės baltarusių imigracijos, nors ir toliau pagal bendrą į Lietuvą gyventi atvykusių skaičių pirmavo ukrainiečiai. Šiais metais Baltarusijos piliečių imigracija beveik neišvengiamai taip pat didės.

Norint atsakyti į klausimą, kurie Lietuvos miestai sulaukė daugiausia imigrantų, reikia imigrantų skaičių palyginti su savivaldybės gyventojų skaičiumi. 2020 metais Vilnių pagal santykinį imigracijos tempą aplenkė ir Klaipėda, ir Šiauliai, kuriuose nemažą įtaką imigracijai daro ne sugrįžtantys lietuviai, o užsieniečiai, dirbantys ten įsikūrusiose didelėse transporto bendrovėse, juolab kad praėjusiais metais emigracijos iš pastarųjų dviejų miestų tempai irgi buvo nemaži. Tačiau Vilnius ir jo rajonas vis tiek yra akivaizdus lyderis. Gyventojų skaičius per metus išaugo beveik 10 tūkstančių, arba 1,4 procento. Tai yra kiek sparčiau, negu didėjo Klaipėdos ar Kauno gyventojų skaičius. Tokie pokyčiai daro didelę įtaką šių miestų ir rajono nekilnojamojo turto rinkai.

Negalima pamiršti ir liūdnosios dalies, t. y. natūralios gyventojų kaitos. Gyventojų mirčių šuoliui praėjusiais metais įtakos turėjo pandemija, todėl, jeigu artimiausiu metu ji bus sėkmingai suvaldyta, mirusių asmenų skaičius kuriam laikui sumažės. Bet mirštančių asmenų skaičius ateinantį dešimtmetį augs tiesiog dėl to, kad Lietuvoje sparčiai didėja garbaus amžiaus sulaukusių žmonių.

Yra lūkesčių, kad artimiausius mėnesius gali ūgtelėti gimusių kūdikių skaičius dėl galimos teigiamos karantino įtakos gimstamumui. Galbūt taip, bet vargu ar tai pakeis ilgalaikę tendenciją, kurios padariniai tik aštrės. Pavyzdžiui, 2020 metų pradžioje 20–24 metų moterų Lietuvoje gyveno net 25 proc. mažiau negu prieš metus. Todėl tikimybė, kad gimstančių vaikų skaičius per artimiausią dešimtmetį didės, yra minimali. Ir tai tik rodo, kad imigracijos įtaka šalies visuomenei ir ekonomikai artimiausiais metais bus vis didesnė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top