Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Džiovintų vaisių ir uogų nauda žmogaus organizmui
Šeima ir sveikata

Džiovintų vaisių ir uogų nauda žmogaus organizmui

Komentarų: 14 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja šaltuoju metų laikotarpiu įvairių organizmui būtinų medžiagų semtis iš džiovintų uogų ir vaisių. Tai pats natūraliausias maisto papildas, stiprinantis organizmą ir mūsų imuninę sistemą. Džiovinti vaisiai ir uogos naudingos tuo, jog juose gausu mikroelementų, vitaminų, skaidulinių medžiagų, natūralaus cukraus. Svarbu tai, jog, vaisiams ir uogoms džiūstant, išgaruoja vanduo – juose atsiranda santykinai daug naudingų medžiagų, palyginti su šviežiais vaisias ar uogomis.

Džiovintos slyvos gerina virškinimą. Jose gausu vitamino A ir C, kurie padeda stiprinti regėjimą, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms. Šiuose džiovintuose vaisiuose yra ir nemažai mineralinių medžiagų, padedančių stiprinti nervų sistemą, raumenis.

Razinos. Jose gausu kalio, magnio, natrio, įvairių vitaminų, todėl jos stiprina širdį, nervų sistemą. Razinose esančios maistinės skaidulos gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat razinas rekomenduojama valgyti sergant peršalimo ligomis, sloga, kosuliu.

Džiovinti obuoliai. Juose gausu vitamino C ir kitų vitaminų, todėl juos valgydami stipriname dantenas, dantis, kaulus, kraujagysles, imuninę sistemą. Džiovintuose obuoliuose yra nemažai cukraus, todėl juos reikėtų vartoti saikingai.

Datulės – kalio, kalcio, fosforo, magnio ir geležies šaltinis. Valgant šiuos vaisius gerėja raumenų, širdies veikla, sveikai vystosi dantys. Datulėse esantis magnis mažina žalingą streso poveikį.

Figos. Šie vaisiai yra sveikas saldumynas ir gali padėti mažinant svorį. Figose gausu skaidulų, kalio, magnio, kalcio, mangano, vario. Kalis itin naudingas mikroelementas, reguliuojantis kraujo spaudimą, kalis ir magnis svarbūs kaulų vystymuisi, skaidulos ypač naudingos virškinimui, regos silpnėjimo ir vėžio prevencijai.

Džiovinti abrikosai. Džiovinti abrikosai turi sukaupę daugiausia kalio, fosforo ir geležies. Tad juos ypač pravartu dažniau valgyti tiems, kurių silpnesnė širdies ir kraujagyslių sistema, kurie dirba sunkų fizinį darbą arba jaučia nuolatinę įtampą dėl protinių užsiėmimų, kurių medžiagų apykaita sulėtėjusi. Privalu šiuos vaisius įtraukti į savo racioną tiems, kurie serga mažakraujyste, jaučia energijos stoką ir susilpnėjusį darbingumą. Norint išvalyti žarnyną, užtenka suvalgyti 100–150 gramų džiovintų išmirkytų abrikosų. 53 proc. džiovintų abrikosų sudaro lengvai įsisavinami angliavandeniai. Abrikosuose esantis magnis padeda gydyti hipertoninę ligą, o šių vaisių nuovirai pagerina skrandžio ir kasos veiklą. Džiovinti abrikosai labai reikalingi tada, kai žmogus vartoja šlapimą varančius vaistus. Mat tada organizme sutrinka mineralinių druskų pusiausvyra, o abrikosai – šių druskų šaltinis.

Džiovinti ananasai. Jie padeda organizmui sudoroti sočius ir kaloringus pietus, dėl jų skrandyje neatsiranda sunkumo jausmas.

Džiovintos vyšnios turi daug geležies, reguliuojančios kraujo krešėjimą, tad jas labai pravartu naudoti infarktų ir insultų profilaktikai.

Džiovintose papajose itin gausu vandenyje tirpstančių vitaminų ir mineralinių medžiagų – cinko, kalio, magnio, geležies.

Džiovintos spanguolės. Spanguolių uogos nuo seno žinomos kaip vienos vertingiausių. Jos turi daug įvairių mineralinių medžiagų: magnio, fosforo, kalcio, jodo, geležies, vario, mangano. Organizmui mineralinės druskos reikalingos ne mažiau kaip ir kitos maistinės medžiagos, nes jos reguliuoja medžiagų apykaitą ir virškinimą. Džiovintose spanguolėse taip pat gausu vitaminų B1, B2, E, P, šiek tiek karotino. Šimte gramų spanguolių yra net 15 mg vitamino C.

Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį pirkdami džiovintus vaisius?

Pirkdami džiovintus vaisius, pažiūrėkite, ar jie nėra pažeisti grybelių, nesupeliję, nesulipę, nesugraužti kirminų ir kitokių parazitų. Kokybiški vaisiai esti elastingi, sveikomis žievelėmis, tolygios ir vientisos, tai vaisiaus rūšiai būdingos spalvos. Pauostykite, jei kvapas jums atrodo priplėkęs ir ne itin malonus, geriau tokio produkto nepirkti.

Masiškai džiovinami vaisiai paprastai būna apdoroti chemikalais, kurių pagrindą sudaro siera. Ji – geras konservantas, labai pailginantis produkto tinkamumo vartoti trukmę ir išsaugantis natūralias jo spalvas. Todėl, prieš šiuos vaisius valgant, būtina juos nuplauti, o tada nors kelias minutes pamirkyti šaltame vandenyje.

Ar visi žmonės gali lepintis džiovintais vaisias?

Deja, džiovintų vaisių nerekomenduojama vartoti sergant kepenų ligomis, jei yra rimtų virškinamosios sistemos ar inkstų funkcijos sutrikimų.

Džiovintų vaisių saikingai turėtų vartoti vyresniojo amžiaus žmonės, nes fosforo perteklius maiste gali slopinti aktyvaus vitamino D susidarymą ir sutrikdyti kalcio balansą organizme. Tai padidina osteoporozės riziką.

Parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Justina Tuleikienė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisČesnakų gydomosios savybės
Kitas straipsnis Kaip tapimas tėvais gali paveikti poros santykius? Patarimai jauniems tėveliams

Susiję straipsniai

Kodėl vaikai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas?

5 gegužės, 2025

Pavasarinė akių alergija: kaip ją atpažinti ir apsaugoti regėjimą?

29 balandžio, 2025

5 patarimai, kaip prasidėjus vasaros sezonui tinkamai naudoti kondicionierių

28 balandžio, 2025

Komentarų: 1

  1. vaisiu dziovykle internetu on 9 birželio, 2016 12:59

    Teko įsitikinti, kad džiovinti abrikosai labai naudingi dėl turimo kalio, fosforo, geležies… o aš juos ir labai mėgstu. Apskritai mėgstu visus džiovintus vaisius, mano organizmui taip pat džiovinti daug labiau patinka ir tinka, nei švieži.

    Reply
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

© 2025 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.