Trečius metus iš eilės sezoniniai veiksniai Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį kilstelėja infliaciją – šį rugsėjį kainos buvo 0,6 proc. didesnės nei rugpjūtį. Kaip ankstesniais metais tokiu laikotarpiu, pabrango drabužiai ir avalynė (dėl naujų rudens ir žiemos kolekcijų) bei maisto produktai, iš kurių labiausiai ūgtelėjo daržovių kainos. Taip pat pabrango degalai.
Tačiau ne viskas rugsėjį brango – atpigo kai kurios poilsio paslaugos, farmacijos gaminiai, vaisiai, ir tai darė didžiausią neigiamą įtaką mėnesinei infliacijai.
Vartojimo prekių kainos rugsėjį padidėjo 1,2 proc. iš esmės dėl jau minėtų drabužių ir avalynės kainų pokyčių, o paslaugų kainos sumažėjo 1 proc. dėl atpigusių sezoninių paslaugų, tokių kaip keleivių vežimas oro transportu, atostogų išvykos.
Maisto kainos kyla ne tik Lietuvoje
Metinė infliacija (2016 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2015 m. rugsėjo mėn.), apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą, buvo teigiama ir sudarė 0,8 proc. – ji buvo tokia pati kaip ir rugpjūčio mėn. Metinei infliacijai didžiausią įtaką darė padidėjusios restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos, tabako gaminių, spirituotų gėrimų, alaus ir asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto kainos.
Viena iš labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje – didėjančios maisto kainos – iškilo dar gerokai prieš kalafiorų dramą ir „Lidl“ atėjimą į Lietuvos maisto prekių parduotuvių rinką. Maisto produktų, gėrimų ir tabako kainų metinis augimas spartėja nuo šių metų pradžios, o nuo kovo mėn. maisto kainos didėja daugiau negu 2 proc. Kokie veiksniai prisideda prie maisto brangimo? Pasižiūrėkime už Lietuvos ribų. Maisto prekių kainų augimas matomas ir euro zonoje. Tai kas gi vyksta pasaulyje? Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos sudaromą pasaulinį maisto kainų indeksą, maisto žaliavos pasaulyje pigo nuo 2012 m., o didžiausias atpigimas užfiksuotas 2015 m. – pasaulinis maisto kainų indeksas sumažėjo visu penktadaliu. Tačiau nuo 2016 m. šis indeksas sparčiai kyla, ir jau rugpjūčio mėn. jis buvo didesnis nei 2015 m. rugpjūtį. Didėja visų penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainos, apimančios grūdus, mėsą, pieną, augalinį aliejų bei cukrų, o sparčiausiai – cukraus bei aliejaus kainos. Numatoma, kad ateityje šis indeksas ir toliau kils, – pasaulinės masto žaliavų kainos yra artimai susijusios su naftos kaina, kuri po truputį kyla nuo 2016 m. sausio vidurio.
Atsigaunant naftos kainai tarptautinėse rinkose, Lietuvoje pamažu kyla ir degalų kainos. Todėl degalų metinis atpigimas ir toliau mažėjo, kartu mažėjo neigiama degalų kainų įtaka bendrajai infliacijai.
Infliacija kaimyninėse šalyse
Kaip infliacija Lietuvoje skiriasi nuo kitų Baltijos šalių? 2016 m. Latvijoje bendroji infliacija vis dar yra neigiama, o estų – panaši į Lietuvos. Lietuvos bankas prognozuoja, jog 2016 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 0,7 proc., Latvijos centrinis bankas Latvijai numato nulinę infliaciją, o Estijos centrinis bankas Estijai – 0,6 proc. infliaciją.
Išnykus pastarojo naftos kainos kryčio efektams, metinė infliacija euro zonoje rugsėjį (pagal „Eurostato“ paskelbtą įvertį) pasiekė didžiausią lygį per pastaruosius dvejus metus ir sudarė 0,4 proc. (liepos ir rugpjūčio mėn. ji buvo 0,2 %). Infliacijos padidėjimą lėmė didesnis paslaugų kainų metinis augimas ir gerokai mažesnis nei ankstesnį mėnesį energijos kainų metinis sumažėjimas. Infliacija, neįskaitant energijos, rugsėjį sumažėjo ir sudarė 0,8 proc. (liepos ir rugpjūčio mėn. ji buvo atitinkamai 1,0 % ir 0,9 %).
Erika Ivanauskaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė