Pasaulio lietuvių vienybės dieną, liepos 17-ąją, Rusijos Federacijos Krasnojarsko krašto link pajudėjusi jaunimo ekspedicija penktadienį jau grįžo į Lietuvą. Ekspedicijos metu jaunimui pavyko sutvarkyti 9 lietuvių tremtinių kapinaites: dvi lietuvių tremtinių amžinojo poilsio vietas Lesosibirske, taip pat kapinaites Jeniseiske, Zyriankoje, Strelkoje, Savine, Zacharovkoje, Momotove ir Piskunovkos gyvenvietėje.
Dvejose kapinaitėse Momotove ir Piskunovkos gyvenvietėje ekspedicijos metu drauge su Krasnojarsko ir Kazačinsko lietuviais buvo pastatyti metaliniai kryžiai, įamžinantys į Lietuvą negrįžusių tremtinių atminimą. Vietoje pagamintus medinius kryžius su atminimo lentelėmis lietuviai pastatė Lesosibirsko ir Zyriankos kapinaitėse.
„10 tūkst. kilometrų – tiek ekspedicijos komanda įveikė per pastarąsias dvi savaites. Dar per 1 000 kilometrų jie nukako keliaudami nuo vieno ekspedicijos tikslo kito link. Ypač esame dėkingi vietiniams gyventojams ir čia gyvenantiems lietuviams už palaikymą, paramą. Jie, neslėpdami nuostabos dėl tūkstančius kilometrų įveikusio jaunimo, beieškančio nykstančių tremtinių kapų, padėjo ne tik įgyvendinti ekspedicijos tikslus, bet ir gerokai juos viršyti. Dabar prasideda pats svarbiausias šios misijos etapas – grįžę dalyviai savo patirtimi ir įspūdžiais dalysis su šalies jaunimu ir visuomene“, – teigia projekto „Misija Sibiras‘14“ vadovas Ignas Rusilas.
Dar prieš ekspedicijai išvykstant mažiausiai 6 kapines sutvarkyti žadėjęs ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas sako, kad pavyko pranokti net ir optimistiškiausius lūkesčius. To esą nebūtų pavykę padaryti ne tik be palankiai besiklostančių aplinkybių, vietinių gyventojų palaikymo, bet ir be vieningos ir bendro tikslo siekiančios komandos.
„Pats didžiausias šių metų ekspedicijai tekęs iššūkis – tai 45 km trijų dienų žygis civilizacijos nepaliesta Sibiro taiga iš Strelkos gyvenvietės, tikintis pasiekti Zacharovkoje likusias lietuvių tremtinių kapinaites. Žygiuoti teko meškų paliktomis brydėmis, Jenisiejaus skalaujamų stačių uolų keteromis ir žmogaus pėdos nemačiusiais brūzgynais. Vietiniai gyventojai bandė mus atkalbėti ir skatino užmiršti šį ekspedicijos etapą, tačiau komanda buvo vieninga ir mums sėkmingai pavyko pasiekti Zacharovkoje likusius ir pusę amžiaus nelankytus tremtinių kapus“, – pažymi A. Fokas.
Pasak jo, ekspedicijos komanda, nepaisant varginančios kelionės, grįžo kupina entuziazmo ir pasiryžusi tęsti pradėtą misiją. Sibire sutiktų lietuvių pasakojimai ir praleistos dvi savaitės glaudžiai su mūsų tautos ir valstybės istorija susijusiose vietovėse įkvepia dar didesniems žygiams.
Dar 1989 metais Krasnojarske gyveno maždaug 20 tūkst. lietuvių. Tačiau šiuo metu 2,3 mln. kv. km aprėpiančiame Krasnojarsko krašte jų likę vos keli tūkstančiai. Pirmieji masiniai trėmimai į šį kraštą iš Lietuvos prasidėjo 1941 metais, o 1948 m. vienu metu į Krasnojarską atitremta beveik 21 tūkst. lietuvių. Tada projekto „Misija Sibiras’14“ komandos lankytinuose Jeniseisko ir Kazačinsko rajonuose apgyvendinta per 3 tūkst. tautiečių. Nepakėlę ypač sudėtingų gyvenimo sąlygų dalis jų amžinojo poilsio atgulė Sibiro žemėje.
„Misija Sibiras“ – devintus metus labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ organizuojamas jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą ugdantis projektas. Nuo jo vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė dvylika jaunimo ekspedicijų. Jų metu sutvarkyta apie 100 lietuviškų kapinių ir susitikta su ten gyvenančiais lietuviais.
MisijaSibiras.lt informacija ir nuotraukos