„Šiuolaikinė psichologija siūlo ne tik mokytis pozityviai mąstyti, bet ir kartais sau leisti išbūti su nemaloniomis emocijomis nieko nedarant, nes ne visada galime situaciją pakeisti. Nemalonios emocijos – tai irgi gyvenimo dalis, nors ir siejame jas su diskomfortu. Tad reikėtų klausti ne to, kaip padaryti, kad nekiltų nemalonių emocijų ir nebūtų diskomfortą keliančių situacijų, o kaip su jomis išbūti“, – sako psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė. Pasak jos, išbūti nemalonias situacijas mums padeda psichologinis atsparumas, o jį galima išsiugdyti.
Išgyventi diskomfortą padeda atsparumas
Visi gyvenime patiriame įvairaus pobūdžio diskomfortą (tai gali būti ir fizinis nepatogumas ar skausmas, ir psichologinis), su kuriuo anksčiau susidurti neteko.
„Šiuolaikinė psichologija siūlo ne tik mokytis pozityviai mąstyti, bet ir išmokti sau leisti išbūti su nemaloniomis emocijomis, nes ne visada galime situacijas pakeisti. Tiesa, tada, kai pajuntame nemalonias emocijas ir jos mus trikdo, mes imame jausti šių emocijų keliamą diskomfortą, o nuo diskomforto norisi bėgti, tad nesugebame su jomis išbūti“, – sako E. Masalskienė.
Anot specialistės, išbūti su nemaloniomis emocijomis padeda psichologinis atsparumas: „Vien supratimas, kas sudaro šį atsparumą, kai kuriems atveria galimybę mąstyti plačiau. Atsparumą sudaro du komponentai – gebėjimas kaip galima greičiau atsigauti ir gebėjimas kaip galima ilgiau atlaikyti „nesustresuojant“. Psichologinį atsparumą galime stiprinti ne tik orientuodamiesi į emocijas ir jų valdymą, bet ir palaikydami kitų savo, kaip žmogaus, dalių – kūno, proto – atsparumą. Pavyzdžiui, sportuojantys žmonės yra fiziškai atsparesni, tad pradėję sportuoti tampame ir psichologiškai atsparesni – išmokstame, kad nors būna sunku, vis tiek galime toliau siekti savo tikslo. Taip pat veikia protinio atsparumo lavinimas, todėl rekomenduojama mokytis naujų dalykų, užduočių, nevengti įvairių naujų socialinių situacijų. Atsparumas tarsi „persikelia“ iš vienos srities į kitą.“
Emocinio atsparumo testas
E. Masalskienė tikina, kad psichologinis atsparumas nėra „atšokimas“ nuo nemalonių emocijų ar įsivaizdavimas, kad esame nepažeidžiami, būdas išvengti nesėkmių: „Tai labiau gebėjimas pastebėti, kaip jaučiamės, ir leidimas sau taip jaustis, mokėjimas adaptuotis, susitvarkyti su neigiamomis emocijomis sau priimtinu būdu.“
Pasak psichologės, žmonės dažnai nori įsivertinti, pasilyginti su kitais žmonėmis. Jei norite tai padaryti, galite pasinaudoti Wagnildo ir Youngo psichologinio atsparumo skale. Naudodami šią 7 balų skalę, įvertinkite, kiek sutinkate su toliau pateiktais teiginiais (1 balas – visiškai nesutinku, 7 balai – visiškai sutinku). Atsakant rekomenduojama remtis savo realia patirtimi. Kiekvieną teiginį įvertinkite atskirai:
-
Dažniausiai kaip nors vis tiek susitvarkau.
-
Didžiuojuosi tuo, ką gyvenime esu pasiekęs (-usi).
-
Paprastai filosofiškai žiūriu ir į sėkmes, ir į nesėkmes.
-
Sutariu su savimi.
-
Jaučiu, kad galiu susitvarkyti su daug dalykų vienu metu.
-
Esu ryžtingas (-a).
-
Galiu įveikti sunkumus, nes esu jų patyręs (-usi) anksčiau.
-
Man netrūksta savidisciplinos.
-
Išlaikau susidomėjimą tuo, ką darau.
-
Paprastai randu iš ko pasijuokti.
-
Tikėjimas savimi padeda man išgyventi sunkius laikotarpius.
-
Nelaimių atveju paprastai esu tas (ta), kuriuo kiti gali pasikliauti.
-
Mano gyvenimas turi prasmę.
-
Paprastai galiu rasti išeitį iš sunkios situacijos.
Visus pažymėtus balus reikėtų susumuoti, o bendras balas parodo:
14–56 balai – labai mažas atsparumas,
57–64 balai – mažas atsparumas,
65–73 balai – gana mažas atsparumas,
74–81 balas – vidutinis atsparumas,
82–90 balų – gana aukštas atsparumas,
91–98 balai – labai aukštas atsparumas.
Pataria nevengti nemalonių situacijų
Pasak E. Masalskienės, naudojantis šia skale svarbiau ir naudingiau ne įsivertinti ar palyginti savo atsparumą su kitų žmonių, o pasižiūrėti, kuriuos teiginius įsivertinote pačiu mažiausiu balu: „Jei norite stiprinti savo atsparumą, kažką turite daryti su savo tikėjimu tuo teiginiu, kurį įvertinote prasčiausiai. Pavyzdžiui, jei labai mažu balu įvertinote teiginį apie sutarimą su savimi, reikėtų pagalvoti, kaip geriau su savimi sutarti, nes vidiniai konfliktai nepalankūs psichologiniam atsparumui.“
Psichologė tikina, kad nenaudingos mūsų emociniam atsparumui gali būti ir neretai daromos mąstymo klaidos. „Viena iš tokių klaidų – mąstymas „juoda – balta“ principu. Kai galvojame, kad gyvenimas yra tik geras arba blogas, nematome jo atspalvių. Gyvenimas yra visoks, tad reikia matyti įvairias jo spalvas. Kitos mąstymo klaidos – bandymas „skaityti kitų žmonių mintis“, skubotų išvadų darymas ar nepagrįstas apibendrinimas, „emocinis“ mąstymas, personalizavimas ir etikečių klijavimas, manymas, kad „privalau“ kažką daryti ar būti sėkmės lydimas“, – sako specialistė.
Ji rekomenduoja ir dar vieną pratimą. Dienos pabaigoje prisiminkite pirmiausia malonias patirtis, o tada – ir nemalonias, nevenkite šio prisiminimo, pasimokykite iš patirties ir pasidarykite išvadas, kad gebėjote išbūti arba susitvarkyti: „Taip išmokstame ištverti diskomfortą: išbūname su nemalonia emocija ir pamatome, kad nieko itin baisaus neatsitiko, o jei atsitiko – išbuvome ir susitvarkėme, – taip didėja pasitikėjimas savimi.“
Yra ir kitų pratimų, padedančių suprasti, kaip veikia įvairūs skirtingi diskomforto valdymo būdai. Pajautę nemalonią emociją, galite:
-
Elgtis taip, kaip siūlo impulsas. Iš esmės pasiduoti diskomfortui ir reaguoti „pagal impulsą“.
-
Dėmesį nukreipti į kažką kita. Dažnai taip ir elgiamės intuityviai. Pavyzdžiui, kai turime problemą, imamės kokios nors kitos veiklos ir taip kuriam laikui atsitraukiame, pailsime.
-
Tyrinėti ir stebėti juntamą diskomfortą ar impulsą. Nebėgti nuo diskomforto ir problemos, atvirkščiai – jausti, kaip jautiesi.
-
Pasitelkti vaizduotę ir „perdirbti“ šį impulsą arba jį įprasminti suteikiant jam prasmę, paaiškinant sau, kodėl taip atsitiko.
Parengta remiantis „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ paskaitos medžiaga