Kadangi humanitarinė padėtis Ukrainoje blogėja, o kaimyninės šalys priima iš savo šalies bėgančius ukrainiečius, Europos Komisija intensyviai dirba, kad suteiktų skubią pagalbą.
ES humanitarinė pagalba
Europos Komisija skelbia apie papildomos 90 mln. eurų skubios pagalbos programas, kad padėtų nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems civiliams, atsižvelgdama į Jungtinių Tautų kreipimąsi dėl skubios pagalbos. Šios lėšos padės žmonėms Ukrainoje ir Moldovoje. Ši nauja ES humanitarinė pagalba leis suteikti jiems maisto, vandens, sveikatos priežiūros paslaugų, apgyvendinimą ir padės patenkinti pagrindinius jų poreikius.
ES civilinės saugos mechanizmas
Europos Komisija taip pat koordinuoja materialinės pagalbos teikimą Ukrainai pagal ES civilinės saugos mechanizmą; šiuo metu pasiūlymus teikia 20 valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija, įskaitant 8 mln. būtiniausios medicininės priežiūros priemonių ir civilinės saugos paramos vienetus. Vakar į Ukrainos sostinę Kijevą atvyko pirmas pakrautas sunkvežimis iš Slovėnijos.
Moldova aktyvavo mechanizmą, kad padėtų į šią šalį atvykstantiems ukrainiečiams. Austrija, Prancūzija ir Nyderlandai jau pasiūlė skubią paramą, pavyzdžiui, apgyvendinimo reikmenų ir medicininę pagalbą Moldovai.
Europos Komisija nuolat palaiko ryšius su kitomis Ukrainos kaimynėmis ir yra pasirengusi toliau teikti prašomą pagalbą.
Už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius sakė: „Didžiausią neteisėtos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kainą moką civiliai. Karas gali iš gyvenamosios vietos išvaryti milijonus ukrainiečių, dėl to labai išaugs humanitariniai poreikiai – tiek Ukrainoje, tiek kaimyninėse šalyse, kuriose ukrainiečiai bando rasti saugumą. ES visiškai solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis, o mūsų pradinis finansavimas leis mūsų humanitariniams partneriams suteikti skubiai reikalingą pagalbą. Raginu visą tarptautinę paramos teikėjų bendruomenę taip pat dosniai reaguoti.“
Pagrindiniai faktai
Po Rusijos invazijos į Ukrainą humanitariniai poreikiai gali būti itin dideli. Ginkluotas smurtas verčia kentėti daugybę žmonių, lemia civilių aukas, daro žalą civilinei infrastruktūrai, lemia didelio masto priverstinį žmonių perkėlimą ir didelį esamų humanitarinių poreikių, atsiradusių dėl metų metus trukusio konflikto ir COVID-19 pandemijos, augimą.
ES nuo 2014 m. remia perkeltuosius asmenis ir nuo konflikto nukentėjusius žmones rytinėje Ukrainos dalyje. Nuo 2014 m. ES skyrė daugiau nei 193 mln. eurų humanitarinės pagalbos Ukrainai, kad padėtų tūkstančiams perkeltųjų asmenų ir gyventojų vyriausybės kontroliuojamose ir ne vyriausybės kontroliuojamose teritorijose.