2018 m. lapkričio mėn. atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pasitikėjimas Europos Sąjunga išlieka stabilus (42 proc.) ir yra didžiausias nuo 2010 m. rudens. Net septyniolikoje valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES. Pasitikėjimas Europos Sąjunga yra didžiausias Lietuvoje (65 proc.), Danijoje (60 proc.) ir Švedijoje (59 proc.). Pasitikėjimas ES tebėra didesnis nei pasitikėjimas nacionalinėmis vyriausybėmis ar parlamentais. 42 proc. europiečių pasitiki Europos Sąjunga, o 35 proc. – savo šalies parlamentu ir vyriausybe (Lietuvoje atitinkamai 65 proc. pasitiki ES ir tik 16 proc. pasitiki šalies parlamentu, o 28 proc. – vyriausybe).
Visose 28 valstybėse narėse ES piliečiais jautėsi didžioji dauguma respondentų – 71 proc. (77 proc. Lietuvos gyventojų). Ši tendencija ryškiausia Liuksemburge (89 proc.), mažiausiai ryški Bulgarijoje (51 proc.).
Dauguma respondentų (83 proc.) pritarė laisvam ES piliečių judėjimui. Visose ES valstybėse daugiau nei du trečdaliai respondentų teigė remiantys laisvą piliečių judėjimą Europos Sąjungoje. Didžiausią paramą išreiškia Latvijos (96 proc.), Estijos ir Lietuvos (po 94 proc.) gyventojai.
Praėjus dvidešimčiai metų nuo bendros valiutos įvedimo parama ekonominei ir pinigų sąjungai ir euro zonai tebėra rekordiškai didelė – bendrą ES valiutą remia trys ketvirtadaliai respondentų euro zonos valstybėse (75 proc.). Lietuvoje paramą išreiškė 67 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.
Daugiau europiečių esamą Europos ekonomikos padėtį vertina teigiamai (49 proc.), o ne neigiamai (38 proc.). 23 valstybėse narėse dauguma respondentų teigė, kad dabartinė Europos ekonomikos padėtis yra gera. Lietuvos gyventojai yra patys optimistiškiausi esamos Europos ekonomikos padėties atžvilgiu – ją teigiamai vertina net 73 proc.
Svarbiausia problema, su kuria susiduria visa Europos Sąjunga, išlieka imigracija – ją paminėjo 40 proc. europiečių (42 proc. lietuvių). Imigracijos problema minėta dvigubai dažniau nei terorizmo (20 proc. europiečių ir 35 proc. lietuvių) – palyginti su 2018 m. pavasariu, terorizmas kaip problema minėtas gerokai rečiau (–9 proc. punktai), tačiau lieka antras pagal svarbą. Trečioje vietoje, europiečių manymu, – valstybių narių viešieji finansai (19 proc. europiečių ir 11 proc. lietuvių). Lietuvos respondentų vertinimu, trečia pagrindinė problema, su kuria susiduria ES, – didėjančios kainos, infliacija, pragyvenimo kaina (16 proc.)
Paprašyti įvardyti, kokios yra didžiausios problemos, su kuriomis susiduria Lietuva, 56 proc. Lietuvos respondentų nurodė didėjančias kainas, infliaciją, pragyvenimo kainą (sumažėjo 7 proc. punktais, palyginti su 2018 m. pavasariu). Antra didžiausia problema Lietuvoje, lietuvių manymu, yra mokesčiai (21 proc.), trečią ir ketvirtą dalijasi sveikatos bei socialinė apsauga ir pensijos (po 19 proc. respondentų).
Paklausti apie ateinančių 12 mėnesių lūkesčius, ekonominę situaciją savo šalyje geresnę mato 21 proc. europiečių ir 17 proc. lietuvių, geresnę ekonominę situaciją Europos Sąjungoje mato 18 proc. europiečių ir 20 proc. lietuvių.