Po liepos 6-osios gauti statistiniai duomenys rodo, jog giedoti 100-mečio „Tautišką giesmę“ šiais metais buvo pakviesta daugiau nei 1 milijonas lietuvių ir jų palikuonių, gyvenančių užsienio šalyse. Beveik pusę jų – net 480 tūkst. – pavyko pasiekti savo jėgas šiam tikslui suvienijusių portalų dėka.
Pasak iniciatyvos organizatorių, tai leidžia daryti bent dvi išvadas. Viena vertus, Lietuvos naujienų portalai yra didelė jėga ir paveiki platforma siekiant užmegzti ryšį su Lietuvos diaspora. Kita vertus, kadangi toks didelis skaičius buvo pasiektas per naujienų portalus, tai rodo, jog pati diaspora domisi dabartiniu ekonominiu, politiniu bei kultūriniu šalies gyvenimu, yra aktyvi ir suinteresuota jame dalyvauti.
„Visų mūsų bendromis pastangomis mes pirmą kartą tokiu dideliu ir plačiu mastu pasakėme „labas“ tokiam dideliam skaičiui savo tautiečių visame pasaulyje. Sulaukėme ir aktyvių atsakymų – susidomėjimo, padėkos, klausimų, pasiūlymų. Visa tai rodo, jog Lietuvos diaspora yra be galo didelis potencialas ekonomine, politine, kultūrine prasme. Tolesni veiksmai ir galimybės priklauso nuo valstybės valios ir noro leisti šiam potencialui skleistis“, – teigė iniciatyvų „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir „Lietuva 4.000.000“ vadovas Raimundas Daubaras.
Pasak jo, tai, kad per portalus pavyko pasiekti beveik pusę visų lietuvių užsienyje, yra itin vertingas ir svarbus žinojimas strateginės komunikacijos prasme, ypač artėjančio dvigubos pilietybės referendumo kontekste. Ši patirtis ateityje gali būti naudinga visoms valstybinėms ir privačioms institucijoms, kurios mėgina ar mėgins užmegzti bei palaikyti ryšius su lietuviais pasaulyje.
Kita dalis lietuvių užsienyje buvo pakviesti per „Google Display Networks“ reklamos įrankius ir socialinius tinklus. Iš viso pasaulio lietuviams buvo ištransliuota 13,4 mln. kvietimų, iš kurių unikalių vartotojų pasiekta 1 mln. 50 tūkst.
Surinkti statistiniai duomenys rodo, jog daugiausia lietuvių pasaulyje į kvietimus virtualiojoje erdvėje sureagavo Didžiojoje Britanijoje. Nors buvo galima tikėtis, kad antrąją vietą pagal pasiektų tautiečių skaičių užims JAV arba Norvegija, ja tapo Vokietija. Po Vokietijos – JAV, Norvegija, Airija, Rusija, Švedija, Danija.
Tiesa, šie duomenys neįtraukia tų lietuvių, kuriuos pakvietė patys žmonės. Visos kampanijos metu jie tai aktyviai darė tiek gyvai, tiek socialiniuose tinkluose. Pirmoji kvietimą lietuviams pasaulyje tiesioginiame eteryje ištransliavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į tautiečius kreipėsi ir daugybė žymių bei pilietiškai nusiteikusių Lietuvos asmenybių, tarp kurių – lietuvių kilmės JAV aktorė Ruta Lee, Niujorke gyvenantis menininkas Ray Bartkus, Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas Vytautas Landsbergis, muzikantas Andrius Mamontovas, dainininkas Marijonas Mikutavičius ir daug kitų. Jų kvietimai pasiekė dešimtis ir šimtus tūkstančių vartotojų.
Iš atsiųstų vaizdo įrašų ir įrašų socialiniuose tinkluose akivaizdu, kad šiemet „Tautiška giesmė“ skambėjo įvairiausiose vietose: Vietname, ant vieno iš Saigono viešbučių stogo, Armėnijos Sevano ežero viduryje, Vašingtone prie Kapitolijaus, Maroke, Japonijoje, Brazilijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir daug kitų valstybių.
Organizatorius džiugiai nustebino P. Amerikoje gyvenančių lietuvių aktyvumas – į kvietimus atsiliepė netgi tie antros ar trečios kartos lietuviai, kurie gimė jau ne Lietuvoje ar net nėra buvę šalies teritorijoje.
Vis dėlto svarbiausia, pasak organizatorių, ne pakviestų žmonių skaičius ir ar tikrai visi pakviesti himną giedojo. Svarbiausia, kad tiesioginis ryšys buvo užmegztas su tokiu dideliu skaičiumi tautiečių, o pirmosiomis liepos dienomis iš tiesų jautėsi įvykęs sąmonės virsmas, kad Lietuva yra ne trijų, o keturių milijonų šalis.