Asociacija „Ars Libera International“ kviečia visus flamenko ir geros muzikos mėgėjus vasaros vakarus leisti su muzika. Rugpjūčio 6 d. Mokytojų namų kiemelio „Vasaros terasoje“ klausytojus asociacija pakvies į romantišką, intymų autorinį Aurelijaus Globio vakarą. Romantiškoje ir jaukioje aplinkoje galėsime panirti į gitaros ritmus, kuriuos paįvairins, dar labiau sustiprins perkusininkai Darius Pašiūnas ir Viktoras Krasauskas. Apie šį koncertą ir savo kūrybinę patirtį gitaros virtuozas sutiko pasidalyti ir su mūsų skaitytojais.
Pristatant koncertus Jums dažniausiai priskiriamas gitaros virtuozo epitetas. Ką toks apibūdinimas reiškia Jums pačiam?
Man pradėjus mokytis groti gitara atrodė, kad visi, kas groja geriau už mane, yra tiesiog virtuozai. Tačiau laikas parodė, jog dėl didelio darbo melodijas ar kūrinius, kurių kadaise atrodė neįmanoma sugroti, vis dėlto pavyko atlikti ir man. Taip ir aš tapau kai kam virtuozu. Žinau, kad klausytojams, stebintiems gabius gitaristus, jie atrodo virtuoziškai, bet aš manau, kad nėra dalykų, kurių nepasiektum daug dirbdamas. O žmonėms virtuoziška visada bus tai, ko jie patys atlikti negeba.
Ar pačiam dar liko kokių autoritetų, ar vis dar kas nors atrodo virtuoziškai?
Dabar manau, kad svarbiausia yra darbas ir tai, ką tu spėji nuveikti. Mano manymu, visi gitaristai vertina ne patį talentą, o darbą, išmokimą. Šiuo atveju užtenka 20 proc. talento, tačiau geriems rezultatams pasiekti reikia įdėti 80 proc. darbo. Ir jei kas nors nepavyko, tai gal ne talento pritrūko, o darbo per mažai įdėjome. Talentą turi visi žmonės, tačiau kai kurie per mažai dirba.
Kuo ir kada Jus patraukė būtent gitara?
Nuo vaikystės. Iš pradžių mokiausi groti fortepijonu, bet būdamas dvylikos metų paėmiau gitarą ir man ji labai patiko. Iš karto rimtai į tai nežiūrėjau, tiesiog norėjau išmokti groti. O tarybinėje armijoje supratau, kad būsiu gitaristas. Gitara yra instrumentas, kuriuo grojant tavo piršto prisilietimas tampa tiesioginiu sąlyčiu su instrumentu. Pianinas tarsi veikia panašiai, tačiau šiuo atveju prisiliečiama prie klaviatūros, o nata skamba kažkur viduje. O styginis instrumentas mane sužavėjo kaip intymus instrumentas, kuriuo gali tiesiogiai išreikšti savo vidinę būseną.
Ar kada nors buvo minčių, kad laikas mesti į šalį gitarą ir imtis kito instrumento?
Kiekvieną rytą galvoju apie tai (juokiasi – aut. past.). Bet ateina pietūs ir vėl bandau kažką groti naujai. Tai man labai patinka – kad per kiekvieną kūrinį, kurį nors ir 10 metų groju, visada galima improvizuoti. Visada kurią nors dalį galiu groti kaip nors naujai, pasikliaudamas tuo, kaip tuo metu jaučiuosi.
Esate sakęs, kad nuo vaikystės Jus traukia flamenkas. Kur pirmą kartą teko išgirsti šių melodijų?
Pradėjęs domėtis instrumentu, ieškai tokio muzikos žanro, kuris geriausiai atskleistų šio instrumento skambesį, galimybes. Gitarą, mano nuomone, geriausiai atskleidžia flamenkas. Negaliu dabar tiksliai pasakyti, kur išgirdau flamenką dar būdamas vaikas, bet mane ta energija ir greitis tiesiog sukrėtė. Tai mane žavi iki šiol.
Rugpjūčio 6 d. Vilniaus mokytojų namų kiemelio „Vasaros terasoje“ klausytojus taip pat džiuginsite šiomis natomis. Ko tikėtis klausytojams Jūsų programoje „Stars in The Sunrise“?
Tai bus vakaras, per kurį klausytojams atiduosiu visą save. Labai retai rengiu tokius autorinius koncertus. Pasistengsiu, kad vakaras būtų labai gražus ir savitas. Pabandysiu atskleisti viską, ką gitara gali. Aplinka ir gyvas instrumentas – gitara, manau, lems tai, kad tas vakaras bus itin jaukus ir atpalaiduojantis. Tai nebus kokios nors varžytuvės, kur vyrauja greitis, tai bus tikrasis jausmas. To vakaro tik flamenko vakaru pavadinti gal net nedrįsčiau. Bus keletas kūrinių, kurie turės flamenko atspalvį. Aš nesu flamenko gitaristas, tiesiog paprastas gitaristas. Tik tiek, kad akustinė gitara labiausiai atsiskleidžia per flamenką. Tikri flamenko gitaristai gal įžvelgtų, kad tai, ką atlieku, nėra tikras ir autentiškas flamenkas, tai daugiau mano asmeninės improvizacijos, nes gitaros kūriniuose aš visada matau flamenko stilių.
Esate ne tik gitaristas, bet ir kompozitorius. Kuri veikla Jums padeda atsiskleisti geriausiai?
Žinoma, muzikos kūrimas. Tai žymiai maloniau, nes tai yra buvimas ir kalbėjimas su savimi. Man tai nuostabu.
Ar nesunku vėliau viską viešai atskleisti?
Žinoma, pradžioje taip buvo. Nedrąsu, nes nežinai, ar klausytojai supras tai, ką darai ir ką nori pasakyti. Iš pradžių pasitikrini, išleidi kompaktinių plokštelių, o žmones prašo jų ir ieško. Tai ir yra atsakymas, kad tai, ką darai, yra gera ir gražu. Tada daugiau pasitiki savimi. Ir kuo ilgiau būni scenoje, tuo mažiau jauti tą baimę ar nedrąsumą.
Papasakokite savo klausytojams apie artimiausius kūrybinius planus.
Artėja mano gyvenimo jubiliejus – penkiasdešimtmetis, kuris bus 2017 kovo 30 d. Norėčiau artimiausiu metu surengti koncertą, per kurį apžvelgčiau visą savo kūrybinį kelią. Dabar mintyse dėlioju šio būsimo koncerto detales ir vyksta pasirengiamieji darbai. Manau, jau tuoj visi šie planai transformuosis į repeticijas ir tikrą pasiruošimą. Tikiuosi sukviesti visus savo gerbėjus, kurie mane lydėjo įvairiais kūrybiniais laikotarpiais, ir tikiu, kad visa tai virs į didžiulį ir gražų koncertą.