„Laikrodžio mechanizmą, kaip ir visą skulptūrą, taip pat sukūriau iš sūrio, o jo rodykles netgi buvo galima sukinėti“, – pasakojo dekoratyvinio vaisių ir daržovių drožinėjimo specialistė, dėstytoja Vita Brūzgienė, pasaulio kulinarijos olimpiadoje laimėjusi sidabro medalį.
Į Erfurtą (Vokietija), kur laukė svarbiausias šios srities atstovams metų įvykis, kaunietė vyko kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos atstovais. Drožinėjimo kategorijoje mūsų šaliai ji atstovavo viena.
Įprastai vaisius ar daržoves meno kūriniais paverčianti V. Brūzgienė šįkart ėmėsi naujos srities – sūrio. Tam, kad 50 kilogramų maisto produktų virstų laikrodžiu bei dekoracijomis, meistrei reikėjo padirbėti maždaug keturias dienas. Prieš tai V. Brūzgienė gerai viską apgalvojo ir surengė kelias sūrio drožinėjimo treniruotes.
Erfurte paruošti savąją kompoziciją V. Brūzgienė privalėjo 5 val. ryto. Tam, kad sukurtų nepriekaištingą vaizdą, ji, kaip ir kiti dalyviai, turėjo dvi valandas. 7 val. konkursantai paliko salę ir vėliau susirinko tik išgirsti verdikto.
Vertinimo komisija, pasak V. Brūzgienės, niekaip negalėjo atsistebėti tuo, kad ji drožinėjo būtent lietuvišką kietąjį sūrį. „Visiems buvo nuostabu, kad mūsų šalyje yra gaminamas sūris, kuriam drožinėtojo peiliukas gali suteikti pačias įvairiausias formas“, – sakė pašnekovė.
Pirmosios vietos nugalėtojas, pasak jos, skulptūros iš sūrio nekūrė, pademonstravo tik itin atidaus drožinėjimo pavyzdį.
„Būtent smulkių, sudėtingesnių ornamentų mano darbe galėjo būti daugiau“, – vertintojų nuomonę perdavė kaunietė.
Laikrodį ji sukūrė iš 35 kilogramų sūrio. Perpus mažiau svėrė greta sukomponuoti ornamentų drožinėjimo pavyzdžiai. Nieko panašaus pasaulio kulinarijos olimpiadoje išvysti nebuvo įmanoma, nes dauguma meistrų rinkosi 5 ar 10 kilogramų svorio objektus. V. Brūzgienė juokavo, jog, pamačius įmantresnį darbą, buvo galima nesunkiai atspėti, kad jo autorius – italas. Šios šalies atstovai, V. Brūzgienės įsitikinimu, turi daug patirties sūrių drožinėjimo srityje.
Nuotraukos iš asmeninio V. Brūzgienės archyvo