Europos Komisija paskelbė 2017 m. Europos inovacijų švieslentę (angl. „European Innovation Scoreboard 2017“), kurioje Lietuva iš 24 vietos 2016 m. pakilo į 16 vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių ir aplenkė Lenkiją, Latviją, Ispaniją, Maltą, Italiją, Slovakiją, Graikiją, Vengriją ir Kiprą. Lietuvos inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010 m., buvo sparčiausias ir sudarė 21 proc.
„Lietuva padarė didelę pažangą inovacijų srityje – Europos Komisija išskyrė Lietuvos progresą skatinant inovacijas ir gerinant inovacijų ekosistemą. Tai ne tik džiuginantys rezultatai, bet ir didelė atsakomybė toliau pasirinkti ir įgyvendinti tinkamas priemones inovacijų augimui išlaikyti ir padidinti“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
„Džiugu, kad Lietuvos inovacijų matomumas ES erdvėje auga. Kad rezultatai galėtų gerėti ir toliau, būtina kelti Lietuvos mokslo kokybę. Mūsų šalyje yra daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tačiau jų potencialą nepakankamai išnaudojame. Pradėdami aukštojo mokslo reformą, siekiame sustiprinti, ką turime geriausia. Siekiant pažangos, labai svarbu investuoti į žmogiškuosius išteklius, kad mokslininko karjera taptų patraukli“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Kaip stipriosios Lietuvos inovacijų sistemos pusės išskirtos inovacijoms palanki aplinka, verslo ir mokslo bendradarbiavimas ir žmogiškieji ištekliai.
Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pabrėžia, kad žmogiškųjų išteklių pokytis (+21 proc.) įvertina mokslo potencialą ir labai svarbu užtikrinti jo plėtrą. Svarbu didinti tarptautinių bendrų mokslinių publikacijų skaičių, mokslinių publikacijų dalį tarp 10 procentų dažniausiai pasaulyje cituojamų publikacijų, doktorantų skaičių.
Tyrime teigiama, kad 2010 m. ir 2016 m. Lietuvoje sparčiausiai augo verslo išlaidos netechnologinėms (be mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP)) inovacijoms (117 proc.), rizikos kapitalo investicijos (2010 m. siekė 7,5 proc. ES vidurkio, o 2016 m. – jau 84,8 proc.), tarptautinių bendrų mokslinių publikacijų skaičius (145 proc.) ir aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius (31,6 proc.).
Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, prie teigiamo Europos inovacijų švieslentės 2017 metų pokyčio svariai prisidėjo Ūkio ministerijos vykdoma inovacijų politika. Inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), bendradarbiaujančių su kitomis įmonėmis arba mokslo ir studijų institucijomis, skaičiumi Lietuva lenkia ES vidurkį 2,5 karto. Ūkio ministerija skatina verslo ir mokslo atstovus užmegzti pirminius kontaktus naudojant inovacinius čekius. Taip pat bendradarbiavimo mastui įtakos turėjo ir klasterizacijos skatinimo priemonės. Klasteriuose partnerytės principu veikia ne tik įmonės, bet ir mokslo ir studijų institucijos bei kiti subjektai.
Prie šalies inovacijų reitingo kilimo prisidėjo ir patentų paraiškų, prekės ženklų ir dizaino augimas. Ūkio ministerija finansinėmis priemonėmis skatino intelektinės nuosavybės teisių apsaugą – finansavo išradimų patentavimą ir dizaino registravimą. 2011–2015 m. laikotarpiu šiai sričiai skirta 1,6 mln. Eur, kuriais finansuotas 206 išradimų patentavimas ir 76 dizaino registracijos. Šiais metais pradedama įgyvendinti priemonė „Inopatentas“, kuria ir toliau skatinama verslo intelektinės nuosavybės apsauga.
Lietuvoje 2014–2020 m. laikotarpiu MTEPI sričiai iš viso numatyta paskirstyti 679 mln. eurų ES investicijų, iš kurių 397 mln. Eur administruoja Ūkio ministerija. 11 Ūkio ministerijos priemonių sukurtos taip, kad investicijos apimtų visą inovacijų ciklą ir taptų paskata užtikrinti sklandų jo funkcionavimą. Vykdant šias priemones planuojama, kad privačios verslo MTEP investicijos sieks apie 260 mln. eurų. Tyrėjų gebėjimams didinti bei aukšto lygio MTEP veikloms vykdyti iš ES struktūrinės paramos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos priemones numatyta skirti 198 mln. eurų.
Išskirtinė iniciatyva, kuri ateityje dar labiau gerins Lietuvos pozicijas inovacijų srityje, – priemonė „Ikiprekybiniai pirkimai“. Šia priemone valstybės institucijos skatinamos pirkti MTEP paslaugas naujam, rinkoje neegzistuojančiam gaminiui, paslaugai, medžiagai, procesui sukurti, kuris spręstų visuomenei aktualias socialines ir ekonomines problemas.
Europos inovacijų švieslentėje inovacijų lydere ES liko Švedija, toliau – Danija, Suomija ir Nyderlandai. Žvelgiant į kaimynines šalis, Lietuva pasivijo Estiją, kuri yra 15 vietoje. Latvija iš 25 vietos pasislinko į 24, Lenkija iš 23 vietos nukrito į 25-ąją.
2016 m., palyginti su 2010 m., inovacijų veikla visoje ES išaugo 2 procentiniais punktais. 2017 m. Europos inovacijų švieslentėje Lietuva taip pat įvardijama kaip šalis, kurios inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010 m., buvo sparčiausias ir sudarė 21 proc. Be Lietuvos, inovacinė veikla daugiausia augo Maltoje (12,2 proc.), Jungtinėje Karalystėje (11,7 proc.) ir Nyderlanduose (10,4 proc.), labiausia traukėsi Rumunijoje (–14,1 proc.), Kipre (–12,7 proc.) ir Suomijoje (–5,1 proc.). Siekiant atlikti objektyvų palyginimą, 2010 m. duomenys buvo perskaičiuoti taikant tą pačią metodiką, kaip ir sudarant 2016 m. Europos inovacijų švieslentę.
Europos inovacijų švieslentė – kasmet Europos Komisijos atliekamas tyrimas, kuris matuoja ES valstybių narių inovacijų ekosistemos būklę ir progresą pagal įvairius parametrus. Šis tyrimas atliekamas nuo 2001 m. ir yra vienas iš labiausiai nusistovėjusių ir tarptautiniu mastu pripažįstamų Europos Komisijos tyrimų. Tyrimo rezultatai yra plačiai naudojami Europos Komisijoje politikos formavimo tikslais.