Neseniai praėjusios Vėlinės tarsi pristabdo laiką ir darbus, skatina prisiminti išėjusius artimuosius. Remiantis Higienos instituto duomenimis, daugiau nei 55 proc. visų, mirusiųjų 2018 metais Lietuvoje, mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Šie skaičiai tampa dar dramatiškesni, kai kalba pasisuka apie jaunesnius, darbingo amžiaus lietuvius – ŠKL yra pagrindinė darbingo amžiaus žmonių mirties priežastis. Lietuvos širdies asociacijos organizuojamos konferencijos metu buvo aptartos galimos tokios situacijos priežastys, naujausi ŠKL prevencijos ir omega-3 rūgščių tyrimai bei tendencijos.
Pasak pagrindinio konferencijos pranešėjo, JAV mokslininko prof. Williamo S. Harriso, Lietuva itin neigiamai išsiskiria ir iš kitų Europos valstybių: „Eurostato“ duomenimis, Lietuva 5 kartus viršija Europos vidurkį ir pirmauja pagal mirčių nuo ŠKL skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų. O, palyginti su Prancūzija ar Olandija, mirčių nuo ŠKL atvejų skaičiaus skirtumas yra net 10 kartų.
Pakanka paprastų gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių
Prof. W. Harriso teigimu, tam, kad išvengtume arba sumažintume mirties nuo ŠKL riziką, pakanka paprastų gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių. Anot mokslininko, vienas iš efektyviausių būdų yra atsisakyti žalingų įpročių (jei piktnaudžiaujama), sumažinti antsvorį ir į kasdienę mitybą įtraukti daugiau žuvies arba vartoti maisto papildus su omega-3. Profesorius, remdamasis tyrimais, yra įsitikinęs, kad mažas omega-3 rūgšties kiekis žmogaus organizme gali būti laikomas ŠKL rizikos faktoriumi.
Beveik 400 mokslinių publikacijų paskelbęs prof. W. Harrisas 2004 metais su kolegomis pristatė būdą pamatuoti omega-3 rūgščių indeksą (kiekį) eritrocitų membranose. Daugiau nei 15 metų atliekami omega-3 indekso tyrimai parodė, kad daugumos skirtingų valstybių gyventojų omega-3 indeksas yra mažesnis nei 6 proc. (Lietuvos duomenų nėra).
Anot prof. W. Harriso, itin mažas omega-3 kiekis organizme reiškia didesnę susirgimų ŠKL riziką. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad didėjant omega-3 indeksui mažėja ŠKL rizika: apskaičiuota, kad mirtinų ŠKL atvejų rizika sumažėja 30 proc., kai indeksas didėja nuo 4 proc. (mažo) iki 8 proc. (aukšto). Kitaip tariant, asmenys, turintys aukščiausią omega-3 indeksą, patiria mažiausią ŠKL riziką.
Pasak prof. W. Harriso, padidinti omega-3 kiekį organizme galima tinkamai maitinantis. „Kasdien valgant daug žuvies įmanoma gauti pakankamą omega-3 kiekį, tačiau jei nevalgote žuvies tiek, kiek valgo japonai (daugiau nei 5 kartus per savaitę), papildų su omega-3 vartojimas yra rekomenduotinas. Itin svarbu rinktis papildus su dideliu kiekiu omega-3 EPR ir DHR rūgščių. Venkite papildų, kurių sudėtyje yra omega-6, nes omega-6 rūgšties pakankamai gaunama iš kitų maisto produktų (pvz., linų sėmenų ar kanapių sėklų aliejaus) ir šios rūgšties perteklius trukdo organizmui įsisavinti omega-3. Be to, gauti atitinkamą kiekį omega-3 būtina visus metus, o ne sezoniškai“, – teigė mokslininkas.
Poveikį įrodo didelės apimties tyrimai
Anot kardiologės, Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkės prof. Žanetos Petrulionienės, per pastaruosius kelerius metus buvo paskelbti keli svarbūs, didelės apimties tyrimai, kurie leidžia dar kartą patvirtinti teigiamą omega-3 riebiųjų rūgščių poveikį, kuris žinomas daug metų: „Konferencijoje pristatyti patys naujausi tyrimai, tokie kaip „REDUCE-IT“ ir kiti, kurie įrodo omega-3 rūgščių naudą tiek pirminei, tiek antrinei ligų prevencijai. Šios rūgštys mažina kardiovaskulinių mirčių, miokardo infarktų, insultų, nestabiliosios krūtinės anginos bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai buvo įrodyta ilgalaikiais tyrimais su didele tiriamųjų imtimi“, – teigė profesorė kardiologė.
Prof. Ž. Petrulionienės teigimu, omega-3 indekso tyrimas ilgainiui suteiks galimybę kiekybiškai ir tiksliai įvertinti omega-3 vartojimo situaciją Lietuvoje.
„Anksčiau teko nemažai skaityti apie tokį tyrimą ir savo paskaitose apie jį kalbėti, tačiau nuo šiol turėsime galimybę išsitirti indeksą ir Lietuvoje. Vertindami kitų šalių duomenis, mes numanome, kad Lietuvoje indeksas bus per mažas. Tai reiškia padidėjusią kardiovaskulinių ligų riziką“, – teigė prof. Ž. Petrulionienė.