„Yra daug dalykų, kuriuos galėtume daryti dėl Ukrainos, tačiau jų nedarome“, – sakė Edwardas Lucasas, Londono lietuvių Sičio klubo Lietuvos ambasadoje Londone organizuotame renginyje.
Edwardas Lucasas, savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas ir žurnalistas, antradienio vakarą kalbėjo daugiau nei 150 dalyvių iš Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių ir atsakinėjo į juos dominančius klausimus.
E. Lucasas pristatė savo naują knygą „The Snowden Operation: Inside the West’s Greatest Intelligence Disaster“. Joje nagrinėja Edwardo Snowdeno JAV slaptųjų žvalgybų dokumentų nutekinimo žalą. Ši ypač išryškėjo Ukrainos įvykių fone, ir kyla nerimas dėl Baltijos ir kitų šalių saugumo.
Pasak Lucaso, Edwardas Snowdenas pasitarnavo Rusijos interesams ir dėl jo veiksmų išaugęs tarpusavio nepasitikėjimas nepadeda Vakarų šalims laikytis vieningai reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
„Šiuo metu, kai susiduriame su viena didžiausių krizių, labai svarbu būti vieningiems, taip pat dalytis informacija apie Rusijos organizuotą nusikalstamą veiklą, oligarchus“, – kalbėjo jis.
E. Lucasas taip pat paminėjo 1994 m. Budapešto memorandumą, kai Ukraina atsisakė branduolinio ginklo mainais į Vakarų ir Maskvos suverenumo garantijas. „Kodėl Iranas ar kitos šalys turėtų atsisakyti branduolinių ginklų ar tikėti pažadais būti apginti, jei dabar mato, kad Vakarų pažadai ginti nusiginklavusias šalis, pavyzdžiui, Ukrainą, yra menkaverčiai“, – svarstė jis.
Irinos Tymczyszyn, teisininkės ir Ukrainos Londono Sičio klubo prezidentės manymu, Vakarų šalys ir Amerika dar visiškai nesuvokia įvykių Ukrainoje reikšmės. „Tai ne pilietinis karas ir ne karas Europoje, o Trečiojo pasaulinio karo pradžia“, – teigė Tymczyszyn. Ji sakė nesitikėjusi sulaukti tos dienos, kada Rusija įsiverš į Ukrainą. Būtina nedelsiant imtis efektyvesnių veiksmų ir sankcijų.
Įmonės „Rosneft“ akcijų išbraukimą iš Vakarų biržų Lucasas siūlo kaip vieną iš būtinų sankcijų Rusijai. Taip pat siūlo vykdyti kruopščius tyrimus akivaizdžiais pinigų plovimo atvejais, kaip pavyzdį pateikdamas turtingus Rusijos piliečius, oficialiai gaunančius labai mažas algas, bet perkančius prabangius namus Vakaruose.
E. Lucaso nuomone, taip pat reikėtų „uždėti skaitiklius“ iš Rusijos gaunamoms dujoms prieš darant pokyčius energetikos srityje. „Šiuo metu dujos matuojamos Rusijoje, ir tai yra tas pats, kaip turėti parduotuvę, kurioje prekės ir sąskaitos nėra sutikrinamos.“
E. Lucasas negailėjo kritikos NATO dėl jos neefektyvumo ir griežtų veiksmų vengimo, pavyzdžiui, reakcijos į Rusijos karines pratybas siekiant „neįžeisti“ jos.
„Mes dabar matome, kokia yra Rusija“, – kalbėjo E. Lucasas ir paminėjo porą Rusijos karinių pratybų, kurios apėmė Baltijos šalių invazinę okupaciją ir branduolinio ginklo ataką Varšuvoje.
Paklaustas, kokią strategiją rekomenduotų Baltijos šalims, E. Lucasas sakė: „Turite laikytis išvien; Rusija mėgsta žaidimus „skaldyk ir valdyk“.“ Jo nuomone, Baltijos šalys taip pat turėtų itin rimtai žiūrėti į informacinį karą, kurį nuolat vykdo Rusija, ir gintis nuo propagandos.
Pasak E. Lucaso, akivaizdu, kad Baltijos šalys turėtų klausti ir gauti aiškius atsakymus, kas ir kaip jas gintų įvykus invazijai. Pagal dabartinį scenarijų taip įvykus net trečdalis Lenkijos kariuomenės turėtų būti pervesta į Baltijos šalis, kol šios sulauktų pastiprinimo. Tik ar Lenkija tikrai būtų pasirengusi taip padėti Baltijos šalims ir rizikuoti savo teritorijos vientisumu, atsižvelgdama į tai, kad reali grėsme būtų visai šalia? Todėl aiškūs susitarimai, didesnių NATO pajėgų užtikrinimas Lenkijai ir Baltijos šalims yra būtini.
Pasak Londono lietuvių Sičio klubo prezidentės Viktorijos Vasiliauskaitės, gausus renginio dalyvių skaičius rodo tokio pobūdžio renginių aktualumą. „Būtinai sieksime inicijuoti aktualias diskusijas tarp valstybių valdžios atstovų ir užsienio ekspertų“, – sakė LCLC prezidentė.
Straipsnį specialiai LCLC parengė Evelina Živatkauskaitė