Jūratė Norvaišienė – gydytoja, medicinos mokslų daktarė, docentė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėja, buvusi profesionali šokėja; kartu su vyru Česlovu Norvaiša – nusipelnę Lietuvos treneriai. Veikli ir gerbiama moteris sutiko pasidalyti savo nuomone apie sveiką gyvenseną ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.
Šaltas dušas – kiekvieną mielą rytą
Paprašyta papasakoti, kaip prasideda įprastinė diena, šokių trenerė iškart užsimena apie šaltą dušą kiekvieną rytą. „Jau nuo 19 metų kasryt maudausi po šaltu dušu, todėl „ruoniauti“ su sveikuoliais man nebūtų sunku. Žinoma, kaip ir visose gyvenimo srityse, reikia į viską žiūrėti protingai ir vengti kraštutinumų. Niekada nepatarčiau nesigrūdinusiam žmogui žiemos metu iškart lįsti į eketę. Manau, pradėti grūdintis geriausia šiltuoju metų laiku, kai organizmui nesukeliama įtampa ir įprantama po truputėlį. Pati iki spalio mėnesio maudausi atviruose vandens telkiniuose – taip tik padedu savo imuninei sistemai.“
Žalingi įpročiai – tikrai tik įpročiai?
Paklausta, kodėl, jos manymu, aplinkui tiek daug rūkančių žmonių, p. Norvaišienė atsako klausimu: „O kodėl apskritai gaminamos cigaretės? Žiūriu į tas merginas, rūkančias prie prekybos centrų durų, ir stebiuosi, kodėl jos savo noru kenkia savo būsimiems vaikams. Juk moters kiaušinėliai taip nuodijami, ir kokie gims tie vaikeliai, kokių ligų jie turės, baisu net pagalvoti. Juk tai yra nuodai. Kodėl gaminamas alkoholis? Daugiausia pinigų mūsų biudžetas gauna iš alkoholio. Ekonomikai jis naudingas, o žmonėms siaubingai žalingas. Einame prie išvados, jog šalyje pirmiausia galvojama apie verslą ir pinigus, o tik tada – apie žmogų. Tik neseniai buvo įrodyta, kad egzistuoja vadinamasis alkoholiko genas. Deja, mūsų visuomenėje į alkoholiką žiūrima paniekinamai, tarsi tai būtų blogas įprotis. O juk tas žmogus yra ligonis, ir reikia stengtis jam padėti, o ne jį smerkti“, – teigia gydytoja.
Antsvoris – XXI a. problema
Kaip vieną pagrindinių sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių žinoma moteris įvardija mitybą. „Vertėtų į žmogaus organizmą pažvelgti kaip į mašiną: ką į ją įdėsi, tokią energiją ir gausi. Jeigu suverčiame atliekas į katilą, tai šilumos gauname, bet jau kvapas tai nepakenčiamas. Taip pat ir mitybos atveju: netinkamai maitindamiesi, kalorijų gausime, tačiau ar turėsime energijos, ar tik papildomus kilogramus? Reikėtų suprasti pačią mūsų organizmo pamaitinimo esmę. Kuo daugiau mineralų ir vitaminų turintį maistą vartosime, tuo sveikesni būsime. Maistą į kūną dedame tam, kad gautume energijos. Visą pasigamintą energiją turime išnaudoti, kitaip ji kaupsis antsvorio pavidalu.“
Gydytoja pabrėžia saikingą mitybą. „Jeigu ne fizinį darbą dirbantis žmogus 4–5 kartus per dieną suvalgys tokį kiekį maisto, koks yra stiklinės tūris, – antsvoris negresia. Nors dabar populiarios įvairiausios dietos, tačiau reikėtų labai vengti badavimo dietų. Kūnas, negavęs maisto kurį laiką, duoda signalą smegenims, kad kai kitą kartą gaus maisto – jį kauptų. Dėl to po kardinalių dietų svoris grįžta dvigubai. Beje, moterys ir merginos turi turėti šiokį tokį riebalinį sluoksnį ant pilvo, klubų – tai turbūt gera žinia, – šypsosi p. Jūratė. – Taip jau moteris sukurta: riebalinis audinys turi įtakos estrogeno – moteriško hormono – gamybai. Per mažai sveriančių moterų organizmas nustoja gaminti estrogeną, o tai tiesiogiai susiję su nevaisingumo problemomis.“
Bulvių traškučiai ir „Coca-cola“
„Dabartiniame amžiuje yra sudarytos visos sąlygos, kad galėtume sveikai ir natūraliai gyventi. Deja, šiuolaikinis verslas išranda vis kitokių legalių būdų žmonijai valdyti. Ar esate ragavę bulvių traškučių? Aš esu. Ir dar noriu, – juokiasi p. Norvaišienė. – Verslininkams žmogus rūpi mažiausiai. Jau profesionalioj literatūroj rašoma, kad į traškučių, energetinių gėrimų sudėtį įeina narkotinė medžiaga, kuri sukelia priklausomybę. Gėrimo „Coca-cola“ sudėtis iki šiol laikoma paslaptyje, nors jau žinoma, kad į jo sudėtį įeina didžiulis kiekis cukraus. Sveikai gyvenantys žmonės verslui nenaudingi. Todėl kiekvienas turėtų susimąstyti, ką deda į savo „mašinas“ ir kokią energiją iš to gauna“, – teigia žinoma kaunietė.
„Ar esate girdėję terminą „baltoji mirtis“? Iš tikrųjų galima būtų įvardyti tris baltąsias mirtis: druską, cukrų ir baltus kvietinius miltus. Šių produktų reikėtų vartoti minimaliai. O visi tamsūs produktai – baklažanai, juodosios pupelės, mėlynės, juodieji serbentai – daro labai teigiamą poveikį organizmui. Antai visos prieskoninės žolelės (ciberžolė, raudonėlis, rozmarinas, bazilikas), žolelių arbatos – puikūs antioksidantai, kurie valo toksinus ir padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Imbieras, česnakas, krienai – būtini kasdieniai produktai racione šaltuoju metų laiku imunitetui stiprinti“, – žiniomis dalijasi veikli moteris.
Į aplinkinius žiūri su meile
Pašnekovė teigia, kad pagrindinis sveikos nervų sistemos ir vidinės pusiausvyros šaltinis – teigiamas požiūris į kitus. „Labai svarbu pagalvoti apie kitą žmogų pirmiau nei apie save. Jeigu žiūrėsime į kitus su meile, tuomet sulauksime tokio paties grįžtamojo ryšio. Kitas labai svarbus dalykas – prioritetų nusistatymas. Tai padeda nesierzinti dėl smulkmenų ir nepatirti nereikalingos įtampos. Taip pat turime suvokti, kad patys esame atsakingi už savo gyvenimą, ir nieku gyvu nekaltinti kitų, šalia esančių, jeigu mums kas nors nenusisekė.“
Pataria vengti profesionaliojo sporto
Šokių trenerė pabrėžia, kad judesys – tai gyvybė ir sveikata, tačiau viskam reikia jausti saiką. „Būdama profesionali sportininkė, galiu patikinti, kad bet koks profesionalusis sportas žaloja žmogų. Kūnas turi judėti, bet tik taip, kaip jis yra sukurtas. Pasižiūrėkite, balerinos turi problemų dėl nenatūraliai iškrypusių klubo sąnarių, šokėjai – dėl stuburo ir kelių sąnarių. Jeigu žmogus eina prieš gamtą, vėliau jis turi bėdų. Plaukimas – labai sveika sporto šaka, rekomenduotina kiekvienam: labai sveika apkrova dirba kūnas, o protui tai – meditacija. Tačiau profesionalūs plaukikai kasdien vandenyje praleidžia po 6 ar 8 valandas – juk jų pilkosios ląstelės tuomet nedirba. Tai smegenims jau ne meditacija, o vegetacija, – šypteli šokių teisėja. – Pavyzdžiui, ar žinojote, kad žiemos olimpinių žaidynių sporto šakoje skeletone maksimalus greitis yra 147 km/h? Juk jie čiuožia tomis rogutėmis galvomis į priekį, ir būna, kad atsitrenkia į sieną, apsiverčia. Tai kas iš tų sportininkų paskui lieka? Kaip aš juokauju, net ir profesionalūs šachmatininkai sulaukia neigiamų padarinių – hemorojaus“, – juokiasi pašnekovė ir primena, kad žmogaus kūnas yra sukurtas tobulai, tik reikia rasti laiko į jį įsiklausyti.
Straipsnis parengtas vykdant sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, Evelina Valiulytė, www.sveikuoliai.lt.
Nuotraukos iš Jūratės Norvaišienės asmeninio archyvo