Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Ką apie lietuvių, latvių ir estų mitybos įpročius parodė maisto produktų ir gėrimų vartojimo tyrimas?
Šeima ir sveikata

Ką apie lietuvių, latvių ir estų mitybos įpročius parodė maisto produktų ir gėrimų vartojimo tyrimas?

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Atlikus maisto produktų ir gėrimų vartojimo Baltijos šalyse tyrimą, išryškėjo šioms trims šalims būdinga tendencija: kuo vyresnis asmuo, tuo jo maisto racionas yra siauresnis. Moterys renkasi sveikesnį maistą, o vyrai – greitai ir paprastai pagaminamą. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ Baltijos šalyse atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas.

Į Lietuvos gyventojų daugiausia vartojamų maisto produktų penketuką patenka duona, aliejus, balta duona, šviežios daržovės ir švieži vaisiai. Latviai labiausiai mėgsta šiuos produktus: juodą duoną, grietinę, aliejų, šviežias daržoves ir baltą duoną. Estų mėgstamiausių patiekalų penketuką sudaro duona, aliejus, pieno produktai, baltos duonos gaminiai ir sviestas.

Visų kaimyninių valstybių gyventojų racione pirmą vietą užima duona. Lietuvoje įvairius duonos gaminius kartą per savaitę vartoja 91 proc. gyventojų. Estijoje duoną valgo 92 proc., Latvijoje – 84 proc. gyventojų.

Lietuviai dažniau nei kaimynai vartoja baltą duoną (86 proc.), kečupą (54 proc.), majonezą (50 proc.). Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, daugiau lietuvių kartą per savaitę geria arbatą (89 proc.), kakavą (22 proc.) ir šaltąją arbatą (11 proc.).

Latviai dažniau valgo grietinę (82 proc.), ryžius (49 proc.) ir garstyčias (36 proc.). Tačiau Latvijos gyventojai vartoja mažiau aliejaus (82 proc.), baltos duonos (75 proc.), buljono kubelių (24 proc.).

Estai išsiskiria sūrio suvartojimu: bent kartą per savaitę sūrį valgo 81 proc. estų, 52 proc. vartoja tepamąjį sūrį. Lietuvoje sūrį valgo 86 proc., tepamąjį sūrį – 23 proc., Latvijoje – atitinkamai 72 proc. ir 36 proc. Estai taip pat dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai vartoja aliejų ir žuvį.

Mėgstamiausiu alkoholiniu gėrimu Baltijos šalyse jau kurį laiką išlieka alus. Jį vartoja maždaug trečdalis šių šalių gyventojų. Antras pagal populiarumą alkoholis Latvijoje ir Lietuvoje yra degtinė, jį kartą per mėnesį vartoja 15 proc. Latvijos gyventojų ir 19 proc. Lietuvos gyventojų. Estijoje už degtinę populiaresnis sidras, jį vartoja 18 proc. estų, Lietuvoje ir Latvijoje šį gėrimą geria atitinkamai 9 ir 5 proc. respondentų. Vyną kartą per mėnesį vartoja 12 proc. lietuvių, 9 proc. estų ir 7 proc. latvių.

„Kalbant apie skirtingo amžiaus grupių maisto ir gėrimų vartojimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, matyti, kad 15–29 m. amžiaus gyventojai valgo įvairesnį, bet nebūtinai sveikesnį maistą. Jaunimas yra labiau linkęs valgyti greitai pagaminamą maistą, pvz., dešreles, makaronus, naudoti įvairius pagardus, majonezą, kečupą, pasilepinti šokoladu, traškučiais, kramtomąja guma. Vyresni nei 50 metų amžiaus gyventojai labiau linkę rinktis tradicinius produktus: juodą duoną, žuvį“, – teigia TNS LT atstovė Justina Tauginienė.

Visose trijose minėtose Baltijos šalyse tyrimo metu išryškėjo tendencija, jog moterys renkasi sveikesnį maistą nei vyrai. Jos dažniau vartoja jogurtą, šviežius vaisius ir daržoves. Vyrai dažniau mėgaujasi įvairiais padažais: majonezu, kečupu, grietine, taip pat mėgsta makaronus, dešreles ir kitą greitai ir lengvai paruošiamą maistą.
Vartoja bent kartą per savaitę

„TNS Atlas“ tyrimas buvo atliktas 2014 m. sausio–balandžio mėnesiais, o jame dalyvavo 4513 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuo 15 iki 74 m. amžiaus. „TNS Atlas“ tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.

„TNS Atlas“ inf.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKur susidaro daugiausia vėžį sukeliančio akrilamido ir kaip jo išvengti?
Kitas straipsnis Nelaimių vandenyje aukomis dažniausiai tampa neblaivūs vyrai

Susiję straipsniai

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026

Žinomi nuomonės formuotojai susitiko sveikatingumo renginyje „Wellness brunch“

20 balandžio, 2026

Kaune – nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui: atidaryta dar viena OCR kliūčių trasa

17 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.