Apie migraciją kalbama išties dažnai – esame vieni didžiausių geresnio gyvenimo svečiose šalyse ieškotojų visoje ES, o pabėgėlių krizė ir imigrantų istorijos ilgai sukosi tarp pagrindinių naujienų. Tačiau ne mažiau svarbus ir daug įdomios informacijos atskleidžiantis yra gyventojų migravimas šalies viduje.
Aplinkos ministerija, organizuodama šalies teritorijos bendrojo plano rengimą, kartu su partneriais užsakė tyrimą ir aiškinosi, kur ir kodėl žmonės juda iš vienos Lietuvos vietos į kitą ir ar yra tuo patenkinti.
Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad labiausiai „kraujuoja“ mažesni Lietuvos miesteliai – iš jų dažniausiai gyventi į tris didžiuosius miestus išvyko net 37 proc. apklaustųjų. O palikusieji kaimo vietoves (27 proc. respondentų) dažniau rinkosi Šiaulius ir Panevėžį. Tiesa, migracija nėra vienpusė: nemaža dalis miestelių ir kaimų gyventojų čia atvyko palikę didmiestį, dažniausiai – Vilnių (atitinkamai 12 ir 16 proc.).
Vis dėlto pasirinkusieji miestelius ir kaimus tvarkyti reikalų neišvengiamai turi važiuoti į artimiausią didesnį miestą. Pagrindinis tikslas – apsipirkti. Tai darantys nurodė 94 proc. respondentų, iš jų daugiau kaip trečdalis tai daro bent kartą per savaitę. Taip pat dažnai į miestus buvo važiuojama pramogauti (86 proc.), gauti finansinių paslaugų (72 proc.) bei buitinių paslaugų (70 proc.). Akivaizdu, kad regionų gyventojai yra tiesiogiai priklausomi nuo urbanizuotų teritorijų: mažuose miesteliuose nėra pakankamo viešosios infrastruktūros tinklo, o jį įrengti bei išlaikyti kainuoja labai daug.
Pasirinkta nauja gyvenimo vieta dažnu atveju priklauso nuo to, su kokiais poreikiais gyventojai susidurdavo ankstesnėje gyvenvietėje. Pavyzdžiui, į Vilnių ir Kauną dažniausiai atvykstama studijuoti, Klaipėdą ir Šiaulius renkasi ieškantys darbo, o Panevėžį, miestelius ir kaimus renkasi siekiantys gyventi patogiau. Analizuojant konkrečias išvykimo priežastis matoma kiek kitokia tendencija: vilniečiai, klaipėdiečiai ir miestelių gyventojai ieško patogesnio gyvenimo, Šiaulių, Panevėžio ir kaimo vietovių gyventojai išvyksta dėl darbo stygiaus, kauniečiai – dėl santuokos.
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė pažymi, kad rengiant naują Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą šios įžvalgos – labai svarbios: „Egzistuoja daugybė objektyvių rodiklių, indeksų, pagal kuriuos vertiname šalies esamą būklę ir potencialą. Tačiau siekiame, kad kuriamas planas tarnautų žmonėms, todėl ypač svarbu gilintis ir į subjektyvias priežastis, žmonių nuomonę, įpročius ir skirtingų vietovių privalumus bei trūkumus.“
Paklausti, kas labiausiai blogina gyvenimo kokybę gyvenamojoje vietoje, respondentai taip pat vardijo skirtingas priežastis. Daugiau kaip pusė (54 proc.) vilniečių kaip pagrindinę miesto problemą įvardijo automobilių spūstis ir dideles būsto kainas (36 proc.). Pastarąjį faktorių kaip pagrindinį nurodė tiek kauniečiai (35 proc.), tiek klaipėdiečiai (39 proc.), antrąsias vietas skyrę susvetimėjusiai bendruomenei. Net 54 proc. šiauliečių yra nusivylę neišvystytomis viešosiomis erdvėmis, o Panevėžio, mažų miestelių ir kaimo vietovių gyventojams pagrindine problema išlieka darbo vietų trūkumas.
Apklausa taip pat parodė, kad žmonės yra patenkinti gyvenimo kokybe. Paprašyti įvertinti pasitenkinimą gyvenamąja vieta 22 proc. ją įvertino dešimtuku, 7–9 balus skyrė 54 proc. apklaustųjų. Daugiausia maksimalių įvertinimų savo miestui skyrė klaipėdiečiai (28 proc.), mažiausiai – šiauliečiai (vos 11 proc.).
LR teritorijos bendrojo plano rengėjų užsakymu reprezentatyvią apklausą šių metų pavasarį atliko tyrimų bendrovė „Nielsen“. Buvo apklausta 1600 šalies gyventojų nuo 16 iki 65 m. amžiaus. Detalius tyrimo duomenis, pjūvius pagal gyvenamąją vietovę, amžių, lytį, pajamas galite rasti bendrojo plano svetainėje.